Iš viso per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 13 448 vėjaraupių atvejai, tai yra net 3 200 daugiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį. Analizuojant sergamumą vėjaraupiais, per pastarąjį dešimtmetį buvo stebima mažėjimo tendencija, tačiau šiais metais registruojamas gerokai didesnis susirgimų vėjaraupiais skaičius.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo trunka 11–21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, o taip pat visą ligos periodą bei dar penkias dienas po paskutiniųjų bėrimų.
Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika jiems yra daug didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
Vėjaraupiais dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.
Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Specialistai rekomenduoja skiepyti:
•visus, anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotito-raudonukės (MMR) vakcina,
•suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalą, moteris, planuojančias nėštumą, tėvus, ruošiančius leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojus),
•asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergančius ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojančius steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
Specialistai įspėja, kad vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai.
Tiek vaikams, tiek suaugusiems skiriamos dvi vakcinos dozės, tarp skiepijimų padarant 4–6 savaičių pertrauką.
Vakcinacija taikoma ir skubiajai imunoprofilaktikai – asmenims, kontaktavusiems su sergančiaisiais. Šis preparatas efektyvus ir tuomet, jeigu jis suleidžiamas pirmosiomis dienomis po kontakto, tuomet jis gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą.
Vėjaraupių vakcina Lietuvoje nėra kompensuojama valstybės ir nėra įtraukta į planinį vaikų skiepų kalendorių, tačiau savo lėšomis šia vakcina galima skiepyti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
