Kodėl vienoms PMS praeina beveik nepastebimai, kitas jis kankina nesunkiai, o trečioms šis periodas tiesiog būna išbrauktas iš gyvenimo? Komentuoja medicinos centro „MaxMeda“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Norma ar patologija?
PMS žinomas nuo seno. Dar Hipokratas jį aprašė kaip priešmenstruacinę būseną, kai moteriai gali kilti minčių apie savižudybę ir kitų sunkių emocinių ir fiziologinių simptomų. Tiesa, anksčiau PMS nebuvo skiriama daug dėmesio, veikiausia dėl to, kad šis sindromas susijęs su mėnesinėmis, t.y. normaliais natūraliais fiziologiniais pokyčiais moters organizme. Todėl ir PMS keliami negalavimai buvo laikomi norma, o ne patologija, ir juos reikėjo tiesiog iškentėti. Tik 1931 m. Robert Frank įvedė terminą „priešmenstruacinė įtampa“. Dar maždaug po dvidešimties metų Katarina Dalton apibendrino duomenis ir pavadino problemą „priešmenstruaciniu sindromu“.
Taigi šiuo metu požiūris į PMS visiškai kitoks. Be abejo, jeigu jo simptomai nedaro įtakos moters gyvenimo kokybei, į medikus kreiptis nereikia. Tačiau jeigu PMS trukdo dirbti ir gyventi, susitaikyti su tuo nereikėtų, juolab kad padėti galima.
Klasifikacija pagal simptomus
Anot gydytojos, specialios PMS simptomų klasifikacijos nėra, o dažniausi jų – pilvo, galvos skausmas, krūtų jautrumas ir pabrinkimas, padidėjęs kūno svoris, pykinimas, galūnių patinimas, nemiga, seksualiniai ir apetito pokyčiai, depresija, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs jautrumas, vienišumo jausmas. Medikai išskiria PMS ir sunkų PMS. Manoma, kad sunkus PMS kamuoja apie 8 proc. moterų. Jo metu moterį kankina ne 1–2, o daugiau minėtų simptomų: ji išgyvena gilią depresiją, smarkų nuotaikų svyravimą, vargina labai skausmingos mėnesinės ir kt.
Priežastis – hormonai
Nuo ko priklauso PMS sunkumas? Anot gydytojos, tai lemia labai daug dalykų. Tačiau nustatyta, kad labiau PMS vargina tas moteris, kurių nervų sistema labilesnė, todėl jos į ciklinius hormoninius organizmo pokyčius reaguoja jautriau. Manoma, kad hormono progesterono, kiaušidžių gaminamo iš karto po ovuliacijos, aktyvumas gali daryti įtaką PMS atsiradimui ir simptomų sunkumui. Be to, didelę įtaką daro įtampa, stresai.
Tiesioginio ryšio tarp PMS ir paveldimumo nėra. Kita vertus, polinkį sirgti tam tikromis ligomis gauname iš tėvų. Tad jeigu mamą kamavo skausmingos mėnesinės, kurios, beje, yra vienas iš PMS simptomų, tikimybė, kad tos pačios bėdos vargins ir dukrą, išlieka.
Labiau vargina jaunesnes
Ar moters amžius turi ryšį su PMS: galbūt jaunesniems pasireiškia rečiau, o metams bėgant sindromo kamuojamų moterų skaičius didėja? Anot gydytojos, priešingai, labiau PMS skundžiasi jaunesnio amžiaus moterys (20–35 metų), beje, joms ir sulaukus menopauzės šie simptomai gali pasunkėti. Kita vertus, teigiamos įtakos PMS gali turėti nėštumas, gimdymas, žindymas, gyvenimo būdas. „Praktika rodo, kad daugeliui moterų po gimdymo PMS simptomai sušvelnėja arba net visiškai išnyksta. Tai aiškinama nėštumo metu moters organizme vyksiančiais hormoniniais pokyčiais“, – pažymi D.Keršulytė.
Ar metams bėgant PMS gali sunkėti? Anot gydytojos, kadangi metams bėgant keičiasi hormoninis fonas, o ir nervų sistema gali tapti labilesnė, tad ir PMS simptomai gali paaštrėti.
Dvi savaitės išbrauktos iš gyvenimo
Kiek laiko gali tęstis PMS sukeltos kančios? Vienos moterys teigia, kad prieš prasidedant mėnesinėms simptomai trunka 5–6 dienas, kitos – net 14 dienų.
Kaip jau minėjome, vienos moterys juos pakelia ramiai, kitos – labai audringai, tačiau visais atvejais šie simptomai prasideda 5–14 dieną iki mėnesinių ir baigiasi joms prasidėjus arba pasibaigus. Todėl PMS diagnozuoti nėra sunku, tai gali pastebėti ir pati moteris, tereikia keletą mėnesių vesti dienyną. Tuomet paaiškės, kad kūno svorio padidėjimas, krūtų jautrumas, nuotaikų svyravimai ir kiti simptomai kartojasi cikliškai.
„PMS diagnostika nėra sudėtinga – užtenka apklausti pacientę. Paprastai prasidėjus mėnesinėms simptomai susilpnėja, o joms pasibaigus visai išnyksta. Su kitomis ligomis PMS supainioti neįmanoma. Jeigu negalavimai kamuoja moterį ir po mėnesinių, vadinasi, tai nėra PMS. Tuomet reikėtų ieškoti kitų rimtų hormoninių sutrikimų priežasčių“, – aiškina gydytoja.
PMS ir ligos
Ligos PMS įtakos praktiškai neturi, galbūt išskyrus skydliaukės patologijas. Pastebėta, kad sergančiąsias skydliaukės ligomis labiau vargina ir PMS, tačiau nebūtinai
PMS ir maistas
Prieš PMS rekomenduojamas lengvas neriebus maistas. Nemažai moterų skundžiasi, kad prieš mėnesines priauga kone porą kilogramų, o tokį svorio padidėjimą kaip tik ir lemia organizme susikaupę skysčiai. Tad valgydamos aštriai, sūriai, vartodamos daug prieskonių, druskos, gerdamos stiprią kavą ar labai koncentruotą arbatą, dar labiau skatinsime skysčių kaupimąsi, neišvengsime tinimo.
Kaip sau padėti?
Kaip palengvinti PMS? Ar visoms moterims tinka tie patys būdai? „Kai minėjau, didelę įtaką daro stresas, įtampa, nuovargis. Todėl PMS gali pasireikšti tam tikrais gyvenimo tarpsniais ir nebūtinai varginti nuolat. Būtent streso hormonai provokuoja hormono prolaktino, kuris, manoma, ir kelia PMS simptomus, išsiskyrimą. Neseniai teko dalyvauti pasauliniame ginekologinės endokrinologijos kongrese Florencijoje (Italija) ir klausyti garsaus profesoriaus Wolfgang Wuttke (Vokietija) paskaitos, kurioje jis pažymėjo, kad pirmaeiliu preparatu išlieka tikrasis skaistminys, nes įrodyta, kad šis augalas tiesiogiai mažina prolaktino kiekį ir taip padeda organizmui. Tačiau reikia nepamiršti, kad, norint pasiekti efektą, preparato reikia vartoti ne mažiau nei 6 mėnesius“, – teigia ginekologė. Esant sunkiam PMS, skiriama kontraceptikų, kai kartu diagnozuojama depresija, – antidepresantų.
Ar įmanoma PMS profilaktika – juk mėnesinės būna kiekvieną mėnesį? Anot gydytojos, simptomams palengvinti padės gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, sportas, psichologinės treniruotės.
„Jei PMS ne epizodinis ir ne susijęs su tam tikrais išgyvenimais, o vargina moterį nuolat, vien su piliule neapsieisime. Iš moters reikalaujame didelio darbo: sureguliuoti mitybą, atsisakyti alkoholio, būtinai sportuoti“, – pabrėžia D.Keršulytė.
Naujausi mokslo tyrimai
Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad PMS simptomus sukelia ir jų stiprumą lemia hormonas alopregnanolonas (praneša meddaily.ru). Šis hormonas išsiskiria po ovuliacijos, per nėštumą ir esant menstruacinio ciklo pokyčiams.
Dauguma moterų jautriau reaguoja į alopregnanoloną iš karto po menstruacijų, o iki jų – mažiau, todėl tokios moterys nesiskundžia ir dėl PMS. Užtat moterys, kurios jautriau reaguoja į šį hormoną prieš menstruacijas, labiau kenčia ir nuo PMS. Tai paaiškėjo po eksperimento, kurio dalyvėms leido hormono tokiomis dozėmis, kokios įprastai būna nėščiųjų kraujyje.
Parengė Denisa Juodinienė
"Sveikas žmogus" 2012 m. Nr. 5
