Šiandien – liūdnasis pirmadienis. Kaip rūpintis savo emocijomis?

2023-01-16, 11:34
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Šiandien – liūdnasis pirmadienis. Kaip rūpintis savo emocijomis? Pavel Danilyuk / Pexels asociatyvi nuotr.

Liūdnasis pirmadienis (angl.Blue Monday) – taip vadinamas trečiasis sausio mėnesio pirmadienis beigi tituluojamas liūdniausia diena metuose. Ir nors sezoniniai nuotaikų svyravimai iš tiesų stipriau pasireiškia šiuo metų laiku, emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ ragina šį ramesnį laiką išnaudoti savęs ir savo emocijų pažinimui. O jei liūdna, tai nebijoti liūdėti, tikinama pranešime spaudai.

Liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys, o labiau marketinginė priemonė, pirmą kartą sugalvota ir panaudota 2005-aisiais Didžiosios Britanijos kelionių agentūros, siekiant paskatinti žmones planuoti keliones ir pabėgti nuo Šiaurės platumas apimančios pilkumos.

„Toks vienos dienos išskyrimas yra sudėtingų procesų supaprastinimas ir gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tik šią dieną galime jaustis liūdnai, o kai kuriems ji dar labiau gali suintensyvinti sunkią būseną,“- sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Sezoniniai nuotaikų svyravimai

Tačiau sezoniniai nuotaikų svyravimai, pasak specialisto, yra mokslinį pagrindą turintis reiškinys ir dažniausiai siejamas su trumpesniu šviesos laikotarpiu, sudėtingomis oro sąlygomis, nusilpusiu imunitetu.

„Natūralu ir suprantama, dėl ko bet kuri diena sausio, vasario mėnesiais gali būti sudėtinga emociškai. Nuovargis po švenčių, sunkumas laikantis savo naujametinių įsipareigojimų, galbūt pablogėjusi finansinė padėtis, šaltas oras ir mišrūs krituliai, trumpos ir tamsios dienos, sezoninės ligos gali prisidėti prie bendrai jaučiamo emocinio sunkumo. Šis laikotarpis yra išties sudėtingas, todėl svarbu nekaltinti savęs, kad užplūsta sunkūs jausmai,“ - sako psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Pirmiausia ir svarbiausia, ką reiktų šiuo metu daryti – tai priimti ir susitaikyti, kad patiriame emociškai sudėtingą laikotarpį. Kartais organizmui būtent to ir reikia - metų pabaiga daugeliui būna intensyvi, kartu su įprastinių darbų pabaiga ir švenčių maratonu, ir emocinis bei fizinis išsekimas gali pasireikšti kaip liūdesys ir tai gali būti ženklas, jog mums reikia atsitraukti. Tad gali būti situacijų, kada sunkus laikotarpis yra mūsų kūno bandymas pasakyti, jog iš savęs reikalaujame per daug. Net jeigu sunkios emocijos kyla dėl kitų priežasčių, vienas tikslingiausių dalykų, ką galime padaryti - atkreipti į jas dėmesį, ar jos kiltų šį pirmadienį, ar bet kuriuo kitu metų laiku. Susidraugauti su liūdesiu ar sudėtingais jausmais gali būti sunku, tad vien juos priimti ir atpažinti jau yra didelis ir svarbus žingsnis.

Kaip išbūti su liūdesiu

Priemonės, kurios gali padėti tvarkytis su liūdesiu, gali būti įvairios. Tai gali būti tiek kuo ilgesnis buvimas natūralioje šviesoje (ji padeda reguliuoti miegą ir kitus organizmo procesus), sveika mityba, reguliarus poilsio ir darbo režimas, socialinės aplinkos ir artimųjų palaikymas, emocinės paramos linijos. Kartu itin svarbu suprasti, kas tinka būtent mums patiems. Jaučiant slogią nuotaiką ir neturint energijos gali būti ypač sudėtinga klausytis patarimų ir skaityti sąrašus veiklų, kurios turėtų padėti. O nepadarius tų veiklų kyla rizika, kad save nuvertinsime, ir jos taps dar viena priežastimi, kuri kelia liūdesį. Svarbiausia tokioje situacijoje ir yra priimti nenorėjimo, nusivylimo jausmą ir suprasti, kad dažniausiai jis mums pasako, jog kažkas šiuo metu gyvenime vyksta ne taip. Galbūt gali padėti paprasčiausias poilsis, galbūt pagalbos gali prireikti ir kitokios, intensyvesnės, o galbūt šie jausmai ne tokie intensyvūs ir mus paralyžiuojantys, kad norėtume juos pakeisti ar palengvinti.

Psichikos sveikatos specialistai ar emocinės paramos linijų savanoriai gali padėti įsivardinti, kas šiuo metu kelia didžiausią liūdesį, slogumą, nenorėjimą. Vienam tai atrasti gali būti sudėtinga, o žmonės, kurie apie tai kalba nuolat, gali padėti konkrečiau susidėlioti kylančius jausmus. Kartais gali atrodyti, jog sunkūs jausmai kyla be aiškios priežasties ar šaltinio. Tokiu atveju jausmų klausymasis tampa dar svarbesnis - galbūt tai gali būti didesnių, intensyvesnių sunkumų požymiu. Bet kokiu atveju, ignoruoti kylančių jausmų nerekomenduotina, tačiau kiekvienas esame laisvas pasirinkti, ką su jais daryti - su jais susitaikyti, juos pažinti, ar stengtis pakeisti situaciją, kuri juos sukelia.

„Jaunimo linija“ buvo įkurta 1991-aisiais, teikia emocinę paramą visą parą anonimiškai ir konfidencialiai bei nemokamai. „Jaunimo linijos“ telefonas yra 8 800 28 888. Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Skuode „Jaunimo linija“ turi apie 400 savanorių. Per mėnesį „Jaunimo linija“ atsako į vidutiniškai 2200 skambučių, o vakarais savanoriai teikia emocinę paramą internetiniais pokalbiais, kurių pastaraisiais mėnesiais būna virš 600.
Atsinaujinkite informaciją apie „Jaunimo linijos“ teikiamą emocinę paramą:
◼️ nemokamu telefonu visą parą 8 800 28888
◼️ pokalbiais internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 val. iki 24 val.: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24