Lunatizmo požymiai
Lunatizmas - tai pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia ir miego, ir būdravimo būsenoms būdingi fenomenai. Medicinos tyrimų duomenimis, polinkis į lunatizmą būdingas apie 18 proc. bendros populiacijos, tačiau tik apie 1 proc. gyventojų priepuoliai kartojasi reguliariai. Kas dešimtas žmogus žino apie bent kartą per gyvenimą patirtą lunatizmo priepuolį.
Elgesys
Nakvišumo epizodo metu, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, individas atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo tarpu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas. Dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedant kitiems tyliai sugrįžta į lovą. Nakvišumo priepuolio metu asmuo gali atlikti paprastus veiksmus: atsisėsti lovoje, atsistoti, eiti ratu, tačiau tai gali būti ir sudėtingi veiksmai: prausimasis, apsirengimas ar nusirengimas, valgymas, valgio gaminimas, seksualiniai santykiai, grojimas. nakvišumas kartais net gali išeiti iš namų, pavyzdžiui, vairuoti automobilį.
Išvaizda.
Nakvišumo epizodo metu individo veido išraiška bereikšmė, nustebusi, akys pusiau atmerktos.
Kontaktas.
Toks žmogus labai silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, o jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Ko nors paklaustas, jis kažką neaiškiai sumurma ar atsako vienu žodžiu. Po tokio epizodo ryte pabudęs žmogus paprastai nieko neprisimena arba pasakoja apie miglotai prisimenamas pavojingas situacijas, į kurias buvo patekęs (pvz., gaisrą, kad jį gyvą laidojo, kad jį vaikėsi ant stogo ir pan.).
Epizodų trukmė.
Epizodai gali būti labai trumpi (keletą sekundžių ar minučių), bet gali trukti ir apie pusvalandį.
Miego struktūra
Normalus miego ciklas yra sudarytas iš skirtingo gilumo miego fazių - nuo lengvo mieguistumo iki gilaus miego. Pagal miegančio žmogaus EEG (elektroencefalografijos) duomenis ir jo fiziologinių funkcijų pokyčius yra išskiriamos keturios lėtojo miego (LM) fazės ir viena paradoksinio miego (PM) fazė, dar vadinama greitų akių judesių faze. Per naktį pasikeičia keli tokie ciklai. Skirtingų miego fazių metu užrašomos skirtingų tipų EEG kreivės. Giliausiai žmogus miega trečios ir ketvirtos lėtojo miego fazės metu, miegodamas nieko nesapnuoja, būtent tada ir gali pasireikšti lunatizmo priepuoliai (dėl to lunatizmą ir gali išprovokuoti visi miegą gilinantys faktoriai).
Liga ir amžius
Vaikai
Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems, jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje - iki lytinio brendimo, dažniausiai 6-12 metų vaikams, dažniau berniukams negu mergaitėms. Net 15-30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Dauguma vaikų, kurie vaikšto miegodami, šią problemą “išauga” paauglystėje.
Suaugusieji
Kai kada vaikystėje prasidėję nakvišumo epizodai kartojasi ir suaugus.
Tarp suaugusiųjų lunatizmas pasireiškia maždaug 1 iš 200 ir yra pavojingesnis nei vaikų. Suaugę tokie žmonės dažniau būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba susižaloja patys. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodami gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ir kita karine įranga.
Lunatizmo priežastys
Gilus miegas
Santykinai didelę vaikų miego dalį sudaro gilusis miegas, kai pasireiškia nakvišumo epizodai. Suaugus miegas darosi ne toks gilus ir labiau fragmentuotas, todėl manoma, kad fiziologinis vaikų lunatizmo pagrindas yra ilga gilaus miego trukmė.
Paveldimumas
Daugelis sergančiųjų lunatizmu šį sutrikimą yra paveldėję iš savo tėvų, šis sutrikimas vaikystėje vargino šių žmonių dėdes ar tetas. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikų lunatizmas yra labiau priklausomas nuo fiziologinių faktorių negu nuo psichologinių ar cheminių priežasčių.
Psichologinės priežastys
Suaugusiųjų priepuolius dažnai išprovokuoja stresas, nerimas, be to, vaikščiojimas naktimis gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis.
Kenksmingos cheminės medžiagos
Lunatizmą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais.
Nuovargis
Vaikščiojimo naktimis tikimybę taip pat padidina nuovargis, prieš tai buvusios bemiegės naktys, nes pavargęs žmogus paprastai giliau įminga.
Smegenų pažeidimai. Pagyvenusiesiems nakvišumas gali atsirasti dėl organinio smegenų pažeidimo.
Karščiavimas
Priepuolio tikimybę padidina karščiavimas.
Manoma, kad nakvišumą dažniausiai sukelia ne vienas iš minėtų faktorių, bet kelių faktorių derinys.
Galimos lunatizmo pasekmės
Psichologinės traumos
Daugeliu atvejų vaikščiojimas naktimis pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir nepadaro didesnės žalos pacientams bei kitiems asmenims. Tačiau sunkesniais atvejais tokie epizodai gali kartotis beveik kasnakt ir sutrikdyti žmogaus psichologinę būseną. Žmogus, sužinojęs apie savo elgesį, kurio neprisimena, gali sutrikti, jausti gėdą, pyktį, nerimą, sumišimą, ypač jei apie jį kalbama smerkiamai ar su pašaipa.
Susižeidimai
Paplitusi neteisinga pažiūra - kad per miegus vaikštantis žmogus negali susižeisti. Iš tiesų tokie žmonės dažnai susižeidžia dėl vikrumo stokos ir pusiausvyros sutrikimo. Manoma, kad susižeidžia ne mažiau kaip 1 proc. lunatikų.
Smurtas
Kai kuriais atvejais nakvišumo epizodų metu gali pasireikšti smurtinis elgesys (net žmogžudystė), todėl siekiant to išvengti labai svarbu laiku gauti profesionalią pagalbą ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Rekomendacijos artimiesiems
Vieni specialistai teigia, kad lunatizmo priepuolio ištiktąjį reikia švelniai paimti už alkūnės ir nuvesti atgal į lovą. Kiti, pvz., Bostono vaikų miego sutrikimų gydymo centro specialistai, pataria jokiu būdu tokio žmogaus neliesti, nes tai gali paskatinti išsiveržti viduje sukauptą agresiją ir artimieji gali patekti į pavojų.
Diskutuotina nuomonė - ar priepuolio ištiktą asmenį galima žadinti. Dauguma specialistų teigia, kad juos žadinti nėra pavojinga, nors prabudę jie dar kurį laiką yra sutrikę ir dezorientuoti, kiti pataria geriau to nedaryti.
Lunatikas (ypač jei jis vaikas) turi jausti artimųjų nuostatą: “Tu nesi blogas. Mes tik norime apsisaugoti ir apsaugoti tave nuo tavęs paties”.
Nepykite ant sergančiojo lunatizmu ir nebijokite jo. Nuo jūsų reakcijos priklausys ir jo elgesys. Supratimas ir meilė padės visiems.
