Tai kas gi yra ta paliatyvi pagalba? Žodžio paliatyvus gydymas reikšmė, anot tarptautinių žodžių žodyno - lengvinantis gydymas. Žodis paliatyvus kilęs iš lotynų kalbos žodžio palliare, reiškiančio apglėbti, apsiausti. T.y. apglėbti meile ir rūpesčiu. Paliatyvi pagalba yra lyg apsiaustas, saugantis išeinantį anapilin žmogų nuo kančios, kai gydomoji arba gyvenimą prailginančioji medicina jau nebegali padėti. Kai reikia rūpintis sunkiai sergančiu žmogumi, jo šeima ir artimaisiais, ir be abejo - vienas kitu. Rūpestis neapsiriboja vien ligos simptomų gydymu, bet jis reiškia ir dvasinę, psichologinę bei socialinę paramą.
Iš kur atsirado paliatyvios pagalbos idėja? Europoje jau viduramžiais hospisuose buvo siūloma priežiūra piligrimams, mirštantiems žmonėms. Pirmąją paliatyvios pagalbos ir slaugos ligoninę (prieglaudą), skirtą tik mirštantiesiems, Prancūzijoje (Lione) 1845 m. atidarė Žanė Garnie (Jeanne Garnier). 1870 m. Airijoje - Dubline ir Corke - įsikūrė gailestingosios seserys. 1905 m. Londone atidaryta paliatyviosios pagalbos ligoninė.
Šiuolaikinės paliatyvios pagalbos ir modernių paliatyviosios pagalbos ligoninių (hospisų) pradininke laikoma britė Sisely (Cicely) Saunders. Ji 1967 m. Londone atidarė Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninę, kovojo su daugelio sąmonėje įsišaknijusiomis neigiamomis nuostatomis. Ji pakeitė požiūrį į mirštančius pacientus ir jų šeimų poreikius. Pagal S. Saunders paliatyviosios pagalbos modelį Jungtinėje Karalystėje vykdomas hospisų judėjimas. Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninėje sveikatos priežiūros specialistai iš viso pasaulio įgyja žinių ir įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti savo šalyse.
Kaip teikiama paliatyvi pagalba Lietuvoje? Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-946 redakcija reglamentuoja paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo tvarką. Pagal ją Paliatyvioji pagalba - paciento, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios kančias, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
Kur teikiama paliatyvi pagalba Lietuvoje? Mūsų šalyje paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos trimis būdais:
1.Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (kai ligonis ateina į polikliniką, kur jam suteikiama pagalba) arba paciento namuose.
2. Paliatyviosios pagalbos dienos stacionare (tai ligoninė arba poliklinika, kurioje ligonis gydomas dieną, o nakvoti grįžta į namus).
3. Stacionarinės paliatyvios pagalbos paslaugos (kai ligonis nuolat gydomas ligoninėje). Pastarosios teikiamos hospise ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse.
Pastarųjų paslaugų mastas apibrėžtas teisiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Tokių stacionarių (ligoninėse) lovų skaičius yra 9 lovos -100 000 gyventojų. Iš viso tokių lovų Lietuvoje yra 279. Ambulatorines paliatyvios pagalbos paslaugas pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis Lietuvoje 2017 m. teikė 42, dienos stacionaro - 10, stacionarines - 64 įstaigos.
Paliatyvi pagalba taip pat gali būti teikiama net kartu su gydomąją medicina (spindulių terapija, chemoterapija, chirurginiu gydymu). Tada suintensyvinama simptomų priežiūra ir kontrolė, optimaliai sumažinami skiriami vaistai, Lieka tik vaistai simptomams malšinti, o pagrindinis dėmesys skiriamas ligonio slaugai. Kadangi didžioji dauguma paliatyvių pacientų slaugomi namuose, specialistų komanda atvyksta į paciento namus, vertina ligonio būklę, skiria tyrimus, gydymą, nustato paciento poreikius ir duoda patarimus artimiesiems, kaip geriau prižiūrėti ir slaugyti mirštantįjį.
Kokių tikslų siekia paliatyvi pagalba, jeigu ligoniui jau nėra vilties pasveikti? Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo tvarka numato tokius paliatyviosios pagalbos tikslus:
1. Mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;
2. Tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;
3. Nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu;
4. Pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;
5. Padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu.
Kas teikia paliatyviąją pagalbą? Liga keičia gyvenimą, atneša į žmogiškąją patirtį nerimą, skausmą, dvasinį sutrikimą. Paliatyviosios pagalbos tikslas yra pagelbėti sergančiam sunkia liga žmogui ir jo artimiesiems išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines ir dvasines problemas. Paliatyvi pagalba apima tiek medicinos, tiek socialinę ir psichologijos sritis, todėl šioje medicinos srityje dirba ne vienas specialistas. Atsižvelgiant į paciento poreikius, paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, psichologas ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai: slaugytojų padėjėjai, kinezistai, psichologai, psichoterapeutai ir kt. Pacientui ar (ir) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ar (ir) jo artimiesiems teikiama dvasinė pagalba. Dvasinę pagalbą teikia dvasinės misijos grupė - kapelionas ir dvasiniai asistentai.
Hospise šią daugiadisciplininę komandą sudaro:
* pacientas, šeima;
* gydytojas;
* slaugytoja;
* socialinis darbuotojas;
* dvasininkas;
* psichoterapeutas;
* kineziterapijos specialistas;
* savanoriai, jų koordinatorius.
Kaip nustatyti, kada pradėti paliatyvią pagalbą? Paskutinės gyvenimo dienomis ir valandomis sunkios būklės onkologine liga (ar kita mirtina nepagydoma liga) sergantis žmogus dažnai kenčia fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Atpažinti, jog pacientas įžengė į galutinę ligos fazę (aktyvią mirimo fazę) - svarbus momentas, kai planuojama tinkama paciento priežiūra, pereinanti į komforto priežiūrą arba paliatyviąją pagalbą. Net ir medikams tiksliai nustatyti šį momentą sudėtinga. Dažnai patys pacientai nesuvokia, kad miršta. Taikant standartinį gydymą, paciento būklė gali net blogėti, ypač po operacijų ar chemoterapinio gydymo. Paskutinėmis gyvenimo dienomis ar valandomis ima varginti dusulys, pykinimas ar vėmimas, apima nerimas ar net pasireiškia agresija arba mieguistumas, dažnai sutrinka sąmonė ir mąstymas. Ligonis gali neadekvačiai suvokti savo būklę. Tiksliai nustatyti, kada gydymas jau nebus efektyvus, tenka ne vienam gydytojui, kartais tam pasitelkiama specialistų komisija.
Kaip pasitikti mirtį? Tyrimų rezultatai rodo, jog dauguma pacientų pageidautų mirti namie. Taip teigia 59-81 proc. bendros populiacijos žmonių ir 49-91proc. - onkologinių pacientų. Todėl kiekvienas žmogus gali su tuo susidurti ir turėtų pasidomėti paliatyvios pagalbos principais. Paliatyviosios medicinos atstovai mirtį laiko natūralia gyvenimo proceso dalimi ir stengiasi tokį požiūrį perduodi savo pacientams ir jų artimiesiems. Taikant paliatyviąją pagalbą vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:
1. Mažinti skausmą ir kitus simptomus;
2. Nesiekti nei paspartinti, nei atidėti mirties;
3. Suteikti psichologinę ir dvasinę paramą;
4. Skatinti pacientą gyventi kuo aktyviau;
5. Padėti šeimai susidoroti su paciento liga ir netektimi;
6. Gyvenimo kokybės gerinimas gali teigiamai veikti ligos eigą.
Iš ko konkrečiai susideda paliatyvi pagalba ? Kalbant apie konkrečius darbuotojų veiksmus, kurie sudaro paliatyvios slaugos pagalbą, juos galima suskirstyti į 6 pagrindines grupes: pirmiausia tai būtų paciento būklės vertinimas, reikalingų tyrimų ir stebėsenos skyrimas. Šiuo tikslu sudaromas individualus gydymo ir slaugos planas, ypač atkreipiamas dėmesys į skausmo ir varginančių ligos simptomų gydymą. Didžiąją dalį komandos veiksmų sudaro slaugos paslaugos, psichologinė pagalba ligoniui ir jo artimiesiems. Sunkiai sergančiam ligoniui neretai reikalingos socialinės paslaugos. Kad paliatyvi pagalba būtų tęstinė, reikalingas ligonio ir jo artimųjų mokymas.
Kiek kainuoja Lietuvoje paliatyvi pagalba? Ligoniams ir jų artimiesiems paliatyvios pagalbos paslaugos nemokamos. Jų teikimas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams bazinės kainos tvirtinamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 2017 m. jos sudarė:
* 1 lovadienio kaina ligoninėje: suaugusiam - 46,53 Eu, vaikui iki 18 m. - 81,84 Eur,
* 1 lovadienio kaina dienos stacionare: suaugusiam -24,91 Eu, vaikui iki 18 m. - 30,95 Eur,
* Paskaugos, kai jos teikiamos paciento namuose: suaugusiam - 16,76 Eu, vaikui - 18,10 Eur.
Pagal 2013-2018 m. statistiką, lėšos, skirtos paliatyvios pagalbos paslaugoms apmokėti, padvigubėjo. Kasmetinis augimas sudaro apie 1000 tūkst. Eur/metus.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kasmet apmokama 3,6 mln. eurų (2015 m.), 4,3 mln. eurų (2016 m.) stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms, o ambulatorinėms - apie 0,5 mln. kasmet.
Kokia paliatyviosios pagalbos Lietuvoje ateitis? Sveikatos apsaugos ministro Aurelijus Verygos nuomone, būtina dabar galiojančios paliatyvios pagalbos sistemos peržiūra ir nauji pažangūs sprendimai. „Žinau, kad beveik trečdaliui onkologinių ligonių paliatyvi pagalba itin svarbi ir būtina. Sutinku, kad pažanga šioje srityje vyksta gana lėtai. Todėl manau, kad tikslinga būtų peržiūrėti paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimo principus ir bendrai ieškoti naujų sprendimų juos tobulinant“, - sakė ministras A. Veryga.
Pabaigai norėčiau pacituoti Respublikinės Šiaulių ligoninės chemoterapijos skyriaus gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino žodžius: Apklausos, kurioje dalyvavo gydytojai, slaugytojos, socialiniai darbuotojai, dvasininkai, pacientai, netekusieji šeimos narių, slaugos namų darbuotojai, dalyviai patvirtino pagrindinius bruožus, kaip žmogaus išėjimas yra orus. Pasak L. Gatijatulino, labai svarbu, kad žmogus nekęstų skausmo, būtų priėmęs aiškų sprendimą, pasiruošęs mirčiai, atsisveikinęs su artimaisiais. Ypač šiuo laikotarpiu svarbu išsaugoti pagarbą asmenybei. Daroma viskas, kad mirštantysis jaustųsi gerai, kad būtų informuoti paciento giminaičiai, nes ir šeimai taip pat reikalingas palaikymas. Juolab kad pagalba nesibaigia po paciento mirties. Ji tik prasideda, kai pranešama žinia šeimai, ir tęsiasi šeimos gedėjimo metu. „Deja, šiuo metu didžioji dauguma paliatyvios pagalbos paslaugų teikiama ligoninėse (apie 60 proc.), kur dažniausiai paliatyvioji pagalba nesuteikiama, todėl mirtis ligoninėje ar slaugos namuose asocijuojasi su didesniu emociniu diskomfortu, blogesne gyvenimo kokybe gyvenimo pabaigoje, kartais ir ilgesniu šeimos narių gedėjimu“.
Parengė Eglė Zagorskienė
Juodšilių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vyr. gydytoja
Vilniaus krašto savaitraštis
