Pagal pataisas, valstybinių medicinos įstaigų vadovų mėnesio algą sudarytų pastovioji ir kintamoji dalys. Pastoviosios dalies dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į įstaigos lygmenį ir darbuotojų skaičių. Pagal tai nustatytas koeficientas bus dauginamas iš valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (450 litų).
Kintamoji dalis negalėtų viršyti 20 proc. pastovosios atlyginimo dalies ir būtų nustatomas vieneriems metams pagal įstaigos veiklos rezultatus. Mėnesio algos kintamoji dalis negalėtų būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami.
Priimant įstatymą pritarta Seimo nario socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kuria sumažinti atlyginimų koeficientai nei siūlyta. Rajono lygio viešųjų įstaigų vadovų koeficientas sieks 12, regioninių gydymo įstaigų vadovų - 13,8, respublikinių - 15,6, universitetinių - 17,6.
Tokiu atveju rajono ligoninės vadovas uždirbtų mažiausiai 5400 litų, universitetinės ligoninės direktorius - mažiausiai 7920 litų.
Į lygius neskirstomų sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, vadovų koeficientas sieks 6, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų - 7, įstaigų, kuriose dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų, vadovų - 8, įstaigų, kuriose dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų, vadovų - 9, įstaigų, kuriose dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų, vadovų - 11, įstaigų, kuriose dirba per 500 darbuotojų, vadovų - 13,8.
Šių gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio pastovioji dalis svyruotų nuo 2700 iki 6210 litų.
Anot Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimo, šiuo metu nustatyta, kad gydymo įstaigų vadovų darbo užmokestį nustato jų steigėjai. Kadangi nėra vieningų kriterijų, ligoninių vadovų atlyginimai smarkiai skiriasi.
Iniciatyvos suvienodinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimus kilo Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK). Jo duomenimis, prieš metus, pavyzdžiui, apskričių ligoninių vadovų algos svyravo nuo 7 iki 17 tūkst. litų.