Nacionalinė sveikatos taryba, įvertindama maisto ir mitybos įpročių įtaką žmonių sveikatai ir darbingumui, su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovybe aptarė aktualiausius maisto saugos ir jo tinkamumo, vertinant per sveikatos prizmę, kontrolės klausimus. Posėdyje dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atsakingi specialistai.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje mirtingumas nuo piktybinių navikų sudaro 18,9 proc., nuo kraujotakos sistemos ligų – 53,9 proc., iš jų kas trečias miršta darbingo amžiaus žmogus. Toliau sparčiai plinta sergamumas cukriniu diabetu – 2004 metais buvo 19,7 susirgimo atvejai 1000 gyventojų, o 2009 metais jau 26,6. T. y. Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu serga 5 proc. 35 – 65 metų amžiaus žmonių. Nutukusių moterų yra 15,2 proc., o nutukusių vyrų skaičius pastaraisiais metais padidėjo ir jau siekia 11,3 proc. Lietuvoje atliktų gyventojų faktiškos mitybos tyrimų duomenimis, vis dar mažai vartojame šviežių daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, žuvies ir tradiciškai per daug vartojame mėsos ir jos produktų. Racione trūksta kai kurių vitaminų ir mikroelementų.
Daugumai gyventojų maisto kaina ir skonis tebelieka pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi. Tik kas penktas žmogus renkasi maistą, galvodamas apie jo įtaką sveikatai.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. habil. mokslų daktaras Juozas Pundzius posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad žmogui vis sunkiau susiorientuoti maisto produktų rinkoje, kur spekuliuojama ,,sveiko maisto” sąvokomis ir vardan sveikatos būtina griežtinti tvarką. Būtina daugiau šviesti visuomenę mitybos klausimais ir gerai suderintų įstatymų, taip pat ir mokestinėmis priemonėmis, skatinant sveikatai palankaus maisto prieinamumą, formuoti teisingus gyventojų mitybos įpročius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius, pristatydamas aukšto lygio Tarnybos laboratorines technines galimybes ir pasirengimą kontroliuoti Lietuvos gyventojui pateikiamo maisto kokybę saugumo požiūriu, pripažino, kad šiandien vis svarbesne tampa ir maisto sudėtis bei maistinė vertė. Direktoriaus nuomone, būtina keisti moksleivių maitinimo tvarką, kai viešojo pirkimo konkursuose laimi pigiausias ir, deja, dažnai menkavertis produktas.
Posėdyje buvo diskutuota kaip reikėtų kuo greičiau pasiekti, kad vaikai iš viso negautų maisto su dažikliais ir saldikliais, o plačiausiai reklamuojamus gėrimus su jais siūloma užrausti vartoti vaikams. Pritarta, kad šiandien ne tik trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų kriterijų, galinčių griežčiau apibrėžti palankaus ar nepalankaus sveikatai maisto sąvokas, bet ir trūksta koordinacijos tarp atskirų institucijų dirbančių šioje srityje ir mokslo įstaigų. Sutarta, kad šioje srityje būtina ateityje daugiau bendradarbiauti su Nacionaline sveikatos taryba siekiant geresnės visuomenės sveikatos.

sam.lt