Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų kas šešias sekundes miršta po žmogų. Kasmet dėl šios priežasties miršta apie 6 mln. žmonių. Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra. Todėl rūkymas nėra vien asmeninė, bet ir visuotinė sveikatos ir ekonominė problema.
PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio. Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako.
Ši priklausomybė yra vertinama kaip lėtinė liga, kuriai dažnai būdingas atkrytis.
Dažnai žmonės parodo norą keistis, tačiau neįstengia to padaryti savarankiškai. Kad rūkantysis atsisakytų tabako, būtina ne tik šeimos narių, bet ir kvalifikuota sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Šių specialistų vaidmuo ypač svarbus, kadangi aktyviai skatindami ir motyvuodami rūkančiuosius atsisakyti tabako jie gali padidinti sėkmingai metusiųjų rūkyti dalį. Mokslinių tyrimų duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų pokalbiai su rūkančiaisiais ir kompetentingi patarimai sėkmingai metusiųjų rūkyti skaičių padidina iki 15–30 proc.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis ugdymo įstaigoje, turi gebėti vykdyti rūkymo prevenciją, taikyti vadinamąją minimalią intervenciją (paklausti asmenį apie rūkymą; jeigu rūko, įvertinti jo pasirengimą mesti rūkyti ir pan.). Reguliariai rūkančiu laikomas tas žmogus, kuris kasdien surūko bent vieną cigaretę. Įvertinti priklausomybę nuo tabako 1978 m. buvo pasiūlytas Fagerstromo priklausomybės klausimynas, kuris 1991 m. buvo modifikuotas ir pavadintas Fagerstromo priklausomybės nuo nikotino testu:
Jei asmuo surenka mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas. Tokiu atveju, deja, rūkymas kontroliuoja asmenį, o ne asmuo rūkymą.
Sveikatos priežiūros specialistai, kiti ugdymo institucijų darbuotojai turi gebėti įvertinti asmens priklausomybę nuo tabako, kad galėtų vykdyti tikslinę prevenciją. Šių sričių specialistai turi būti motyvuoti dirbti su rūkančiuoju bei nuolat kelti savo kvalifikaciją, kad laiku ir kompetentingai galėtų suteikti pagalbą rūkančiajam bei propaguotų gyvenimą be tabako. Svarbi prevencinė sąlyga – koordinuotas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kurio tikslas – telkti medikų, švietimo, socialinių darbuotojų ir kitų sričių specialistų pajėgas prevencinei veiklai bei dalytis gerąja darbo patirtimi.
Viena pagrindinių rūkymo prevencijos užduočių – skleisti žinią, jog priklausomybė nuo tabako nereiškia diagnozės visam likusiam gyvenimui. Taip, mesti rūkyti gali būti sunku, tačiau tai įmanoma padaryti bendromis pastangomis.
Turime žinoti, jog tabakas – sveikatą žalojantis produktas, o nerūkymas – svarbiausia ir pigiausiai kainuojanti sveikatos išsaugojimo priemonė.
Straipsnį pagal užsienio ir lietuvos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė
