Amžinas klausimas – kokius užkandžius įdėti vaikui į mokyklą, kad jis nesimaitintų tik bandelėmis ar traškučiais? Artėjant naujiems mokslo metams, ši problema tampa dar aktualesnė. Neturėdami laiko ar idėjų užkandžių gamybai, tėvai dažniausiai renkasi greičiausią sprendimą – duoda kišenpinigių ir pasirinkimo laisvę mokyklinukui pačiam išsirinkti, kaip numalšinti alkį. Gydytojas dietologas Edvard Grišin sako, kad tėvai, pirmiausia, turėtų patys padėti vaikui suvokti, kokius produktus rinktis ir pataria nuo ko pradėti.

Pasiekimai moksluose ir darbe, kasdieniai įpročiai, santykiai ir sveikata, kaip žmogui seksis įvairiose srityse, yra nulemiama per pirmąsias 1000 jo gyvenimo dienų, sako mokslininkai. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu, kai intensyviausiai vystosi vaiko smegenys, tėvai gali ir lengviausiai padėti jiems įgyti reikalingus įgūdžius, tikinama pranešime spaudai.

Mūsų šalyje daugiau nei penktadalio (22,4 proc.) 7–17 m. amžiaus mokinių svoris yra per didelis, o didžiausias antsvoris būdingas 11-13 metų paaugliams. Tai rodo Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenys, sukaupti iš Vaiko sveikatos pažymėjimų 2019–2020 mokslo metais. 

Daugelis tėvų mano, kad vaikams naudingiausi loginiai žaidimai susiję su mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika, nes jie prisideda prie vaikų lavinimo. Vis dėlto, ne mažiau pravartūs gali būti ir kūrybą ir socialumą ugdantys žaidimai. Vienas jų – žaidimas lėlėmis. Jis suaktyvina smegenų veiklą bei ugdo empatiją, rodo Jungtinėje Karalystėje, Velse esančio Kardifo universiteto Žmogaus raidos mokslo centro mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Smegenys, žaidžiant su lėlėmis, veikia panašiai kaip bendraujant su kitais žmonėmis. Trijų vaikų mama, aktorė, edukuotoja Kristina Savickytė ir praktikoje stebi, kad vaidmenų žaidimai padeda auginti empatijos ir socialinių įgūdžių raumenis.

Krentantis ant žemės ir garsiai rėkiantis vaikas parduotuvėje – dažna tėvų baimė. Tačiau didelės vaikų užgaidos gali ne tik iššaukti nemalonias situacijas viešumoje, bet ir išbalansuoti santykius šeimoje. Tad vaikų psichologė paaiškina, kaip elgtis, kai vaikų norai „prispaudžia prie sienos“ ir kertasi su šeimos finansiniais sprendimais.

Pirmųjų dienų entuziazmas einant į mokyklą daliai vaikų po truputį slopsta. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako sulaukiantys tėvų klausimų, kaip padėti vaikams turėti daugiau energijos ir noro mokytis. Pastebima, kad daugėja sloguojančių, kosinčių vaikų.

Prekybos centruose geriausiai matomose vietose išrikiuojami sąsiuviniai ir kitos kanceliarinės priemonės daugelį tėvų verčia nerimauti dėl sparčiai arėjančių mokslo metų. Nerimaujančios tėvų akys dažnai pastebimos ir vaistinėje, „Eurovaistinės“ specialistai pasakoja, kad čia jie teiraujasi, kaip stiprinti imunitetą ir kokius vitaminus pradėti vartoti dar prieš prasidedant mokslo metams.

Artėja rugsėjo pirmoji, dauguma vaikų pradės lankyti darželius ir mokyklas. Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose. Saugaus vaikų buvimo ugdymo įstaigose užtikrinimui labai svarbu žinoti jų sveikatos būklę, primenama pranešime spaudai.

Šeštadienį nukentėjo du vaikai, praneša Policijos departamentas.

Kasmet vasarą garsiai nuskamba bent vienas kitas atvejis, susijęs su automobilyje paliktais mažamečiais vaikais. Draudimo bendrovė „Gjensidige” atkreipia dėmesį, kad saulėtą vasaros dieną automobilyje palikę vaiką tėvai rizikuoja jo sveikata.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24