Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis – Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja ir, pirmiausia, reiktų savęs paklausti – ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliko tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“, kurio rezultatai gali nustebinti. Tyrimas atskleidė, kad studentai, lyginant su 2013–2017 m. rezultatais, pamažu darosi vis sąžiningesni, o tuo tarpu, dėstytojai kartais vis dar reikalauja pakišų.

Rugsėjį į studijas sugrįžtantys studentai darbo užklausų srautą padidina maždaug dešimtadaliu. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skaičiuoja, kad jauniausių 15-24 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje jau dirba kas trečias (33,1 proc.) jaunuolis, tačiau mūsų šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio (35,7 proc.).

Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu sudaryta 10 411 sutarčių universitetuose (2018 m. – 10 644) ir 8 077 sutartys kolegijose (2018 m. – 9 142). Iš visų 18 488 sutarčių (2018 m. – 19 786) 11 893 sutartis sudarė šių metų abiturientai (2018 m. – 12 503), iš jų 7 644 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2018 m. – 6 961).

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia socialiai remtinus studentus kreiptis dėl galimybės gauti socialinį ar išsinuomoti Savivaldybei priklausantį būstą.

„Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Turiningas laisvalaikis, net ir siekiant mokslo aukštumų, yra tiesiog privalomas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius. Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą.

Lietuvos studentai aktyviai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo GUESSS rezultatus. GUESSS – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia medicinos studijų absolventus dalyvauti ES lėšomis finansuojamuose projektuose, kurių metu bus galima studijuoti nemokamai medicinos rezidentūroje ir įgyti šeimos gydytojo, neurologo, kardiologo ar pulmonologo specialybę.

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Šiais metais pirmą kartą 20 geriausių šalies abiturientų, pasirinkusių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skatinami Signatarų stipendijomis. Signatarų stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos.