Vis daugiau žmonių bėgimas tampa puikiu būdu ne tik pasirūpinti savo figūra, atsipalaiduoti po darbų, bet ir sustiprinti sveikatą. Yra ir ne tokia smagi šio hobio pusė – traumos. Medikai pastebi, kad daug kalbama apie tai kaip išvengti patempimų, raumenų skausmo ar kitų negalavimų. Tačiau pamirštama, kad dažniausiai sportuojantys žmonės, ypač vasarą, pagalbos kreipiasi perkaitę, su skaudančia galva ar net po sąmonės netekimo epizodų, kurių kaltininkas – dehidratacija. Siekiant padėti sportininkams, birželio 12 dieną vyksiančiame „Kauno maratone“ bėgikai galės išsitirti savo skysčių balanso lygį dar prieš bėgimą ir po jo ir sužinoti ar jiems negresia dehidratacija.

20 maratonų per 20 dienų nuo mokyklos iki mokyklos bėgantis Nerijus Buivydas dar prieš keturis metus net negalvojo, kad kada nors užsiims tokiais žygiais ir nelabai įsivaizdavo savęs, kaip bėgiko. Link šio hobio, tapusio tikra aistra, jį pastūmėjo bėgiojančių draugų pavyzdys ir noras naudingai praleisti rytą po vakarėlio. Birželio 12 dieną jau ketvirtame „Kauno maratone“ dalyvausiantis bėgikas sutiko papasakoti apie tai, kuo jį sužavėjo bėgimas ir kodėl jam šis sportas atrodo toks svarbus ir galintis Lietuvą padaryti geresne.

Gegužės 7-11 dienomis Vytauto Vaškūno treniruojamos Lietuvos vaikinų (iki 17 metų) futbolo rinktinės (gimę 2000 metais ir jaunesni žaidėjai) laukia dar vienas iššūkis - lietuviai žais jaunųjų talentų turnyre, kuris vyks Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Vis daugiau žmonių atranda bėgimo ir sveikos gyvensenos džiaugsmą bei pasiryžta sudalyvauti masiniuose bėgimo renginiuose. Tiesa, kaip pastebi „Kauno maratonui“ besiruošiantys sportininkai, ne visi nauji bėgikai greitai perpranta bėgimo bendruomenėje egzistuojančias elgesio normas ir iš nežinojimo gali sugadinti bėgimo šventė ne tik sau, bet ir kitiems.

Lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau, o savimi pasitiki tik trečdalis. Tačiau miego stygiumi nesiskundžia – vidutiniškai lietuvis išmiega 7,5 val. per parą, taip pat neblogai rūpinasi viso kūno švara. Pasak Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Rimanto Stuko, netinkami lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia kelerius metus. Kai kurie iš jų – dar suprastėjo. Tokius gyvenimo būdo įpročius parodė vaistinių tinklo „Eurovaistinė" inicijuotas Didysis savijautos testas, kurį vos daugiau nei per mėnesį atliko 101 896 gyventojai.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba pirmadienį paskirstė lėšas didžiojo meistriškumo sporto sričiai. Šiemet sporto šakų federacijoms skirta 300 tūkst. eurų daugiau nei pernai.

Ketvirtadienį Argentinoje buvo pagerbti geriausi 2015 metų šios šalies sportininkai, praneša „Radio Nacional".Geriausiu metų futbolininku, žaidžiančiu užsienyje, jau devintus metus iš eilės pripažintas „FC Barcelona" (Ispanija) klubo žaidėjas Lionelis Messi.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) 2015 m. per kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių finansavimo programą paskirstė daugiau nei 2 mln. eurų.

Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens aštuoniuose Lietuvos miestuose vyko Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos taurės varžybos, kuriose labai gerai pasirodė Vilniaus rajono lengvosios atletikos atstovai, tapę nugalėtojais ir prizininkais įvairiose amžiaus grupėse. Į absoliučią įskaitą buvo skaičiuojami 6 geriausi varžybų rezultatai iš 8 vykusių.

VGTU profesorius, habil. dr. Povilas Tamošauskas dalinasi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip išvengti lėtinio nuovargio, gręsiančio perdegimo ir fiziniais pratimais aktyvinti protinę veiklą.