Legalaus alkoholio realizacijos sumažėjimas, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje 2018 metais siekia apie 12 procentų. Per 9 mėnesius daugiausia - 60 proc. - krito spirituoto vyno realizacija, mažiausiai - alaus - 8,5 proc. Pasak Legalaus verslo aljanso prezidento Romo Apulskio, ši tendencija nėra nauja - parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai gana nuosekliai mažėja jau 10 metų ir nuo 2008 metų sumažėjo apie 40 proc.

Vyriausybė linksta pritarti, kad prekyboje neliktų į nedidelius vienkartinius plastiko puodelius išpilstytų alkoholinių gėrimų, tačiau „vaikiško“ šampano draudimo nepalaiko. Be to, numatoma didinti itin stipraus alaus akcizą, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, ir alkoholinių gėrimų – tiek stipriųjų, tiek silpnųjų – santykis pagal nuperkamą kiekį 2014 metais Lietuvoje buvo 1 su 79, rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. O 2017-ųjų sausio–rugpjūčio mėnesiais šis santykis siekia 1 su 29. Palyginus tą patį laikotarpį – sausio–rugpjūčio mėnesius – 2014-aisiais ir šiemet, nealkoholinių alaus, vyno ir sidro paklausa išaugo dvigubai, o stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų nuperkama ketvirtadaliu mažiau.

Šių metų gruodžio 1 – 2 dienomis menų fabrike „Loftas“ įvyks didžiausias Lietuvoje craft alaus festivalis, kuriame dalyvaus net 35 alaus daryklos iš viso pasaulio. „Vilniaus alaus festivalis“, sutrumpintai VAF, truks dvi dienas ir lankytojus kvies susipažinti su craft daryklų aludariais iš JAV, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos ir, žinoma, Lietuvos. Ir tai dar ne viskas – festivalio erdvę „Lofte“ taip pat užpildys gyva muzika, vietoje ruošiamas ir prie alaus derinamas maistas, renginiai, diskusijos, paskaitos ir naujai užsimezgusios pažintys.

Kitą kartą kai kelsite taurę belgiško alaus, žinokite, kad tai kultūrinė patirtis: Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė šį gėrimą į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Plastikinių butelių ir skardinių iš gyventojų surinkėjai skundžiasi nebegalintys sutvarkyti šios taros, tam pinigų žadama gauti iš gėrimų gamintojų ir iš importuotojų, bet šie sako, kad išlaidas turėtų padengti pirkėjai - gėrimų kainos gali kilti jau lapkritį, antradienį pranešė LNK „Žinios“.

Per septynerius metus Lietuvos įmonių eksportas į Kiniją išaugo daugiau nei keturis kartus. Kinai vis daugiau pinigų išleidžia naujiems ir kokybiškiems gaminiams, todėl, pasak specialistų lietuviškos prekės gali ten atrasti nišą. Juoba, kad net 80 proc. Kinijos importo sudaro mėsa, žuvis, pienas, vaisiai, sausi pusryčiai - maisto sektoriaus produktai, kuriuos lietuviai ruošia nepriekaištingai. Sparčiai plečiasi kosmetikos, biotechnologijų sektorius, nuo šių metų čia įvežti galime ir pieno produktus, o kinų poreikiai bei perkamoji galia tik auga.

Dėl gamintojų deklaruojamų kokybės rodiklių neatitikimo, uždrausta tiekti mūsų šalies rinkai 780 kg raudono saldaus armėniško vyno „S.Nikas" ir 6 048 vnt. ukrainietiško nealkoholinio alaus „Obolon", praneša VMVT.

Suomijos grūdų perdirbimo bendrovė „Viking Malt", Lietuvoje valdanti salyklo bendrovę, negalės įsigyti Švenčionėlių salyklo įmonės „Maltosa", kurią valdo viena didžiausių šalyje grūdų prekybos ir logistikos grupių „Šiaurės vilkas". Leidimo nesuteikusi Konkurencijos taryba teigia, kad dėl sandorio galėtų pabrangti alus.

Prekybos tinklas „IKI" informuoja, jog pastaruoju metu vis populiaresniu tampa nealkoholinis alus. Didesnis pastarojo pardavimų augimas ypač pastebimas ne darbo dienomis.