Vadovaujantis maldai uždega žvakę ant stalo.

Pasaulis prieš 2020-ųjų kovą jau buvo tapęs netinkamas gyventi. Kažkas turėjo įvykti, kad atsipeikėtume ir viskas sugrįžtų į normą. Daugelis mūsų kalbėjo apie artėjantį karą. Buvo pateikiami net konkretūs scenarijai. Kiti pranašaudavo tikrą socialinę revoliuciją, turėjusią kilti dėl migracinių judėjimų įvairiose pasaulio vietose. Jauniausi mūsų planetos gyventojai siejo viltis su vadinamąja ekologiška gyvensena.

Šventė, kurią viso pasaulio katalikams švęsti nurodė popiežius Jonas Paulius II, pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85-erius metus. Tai Dievo Gailestingumo sekmadienis, minimas sekmadienį po Šv. Velykų. Jau šį – Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, prasideda devynių dienų budėjimas su malda, kuris atves į Dievo Gailestingumo šventę.

Mums prieš akis – Didžioji savaitė ir svarbiausia krikščionims Velykų šventė. Šį kartą nepašventinsime bažnyčiose verbų Verbų sekmadienį nei maisto Didįjį šeštadienį, o turiniu ir simboliais turtingiausią liturgiją išgyvensime namuose, jungdamiesi su visuotinės Bažnyčios bendruomene per televiziją, radiją, internetą.

Velykos – svarbiausia metų šventė krikščionims, todėl stabdykime užkratą, bet ne maldą, į kurią galime jungtis per televiziją, radiją, internetu. Taip penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas, kaip karantino sąlygomis švęsime šv. Velykas, sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gitaras Grušas.

Penktadienį 19 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus iš Šv. Petro aikštės Vatikane tikintiesiems suteiks ypatingąjį palaiminimą Miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi – lotynų k.). Tai Šventasis Tėvas padarys atsižvelgdamas į nepaprastąją padėtį, kurioje šiuo metu yra visa žmonija dėl Covid-19 pandemijos.

Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, nuo pirmadienio atšaukti visas viešas pamaldas. Pamaldos nebevyks nuo pirmadienio kovo 16 dienos iki kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas.