Per ilgą istorinį laikotarpį vis buvo skriaudžiami pietryčių Lietuvos totoriai. Sostinėje, vietoje buvusių Lukiškių medinės mečetės ir bendruomenės namo bei kapinių  stovi Vilniaus Universiteto fizikos ir chemijos instituto daugiaaukščiai pastatai. Apie istorinę šios vietovės reikšmę liudija tik memorialinė lenta ant daugiaaukščio namo galinės sienos A. Goštauto gatvėje.

Po Antrojo pasaulinio visi pietryčių  krašto pamaldūs totoriai važiavo į artimiausias veikiančias mečetes: Nemėžio arba Keturiasdešimt Totorių kaimus. Ir jose galimybės buvo ribotos. Patalpos didesniam žmonių kiekiui buvo per mažos, nešildomos, nebuvo tinkamų patalpų susirinkti neformaliam bendravimui, mirusiųjų šarvavimui ir ritualinių apeigų atlikimui.

Nusistovėjus Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui susidarė galimybė pasinaudoti Europos finansine parama ir pagerinti bendruomenių nariams geresnes buitines, sanitarines, kultūrinio bendravimo  ir ritualinių apeigų atlikimo sąlygos.  Aktyvumą šioje srityje parodė naujai išrinkti bendruomenių lyderiai Vilniaus apskrityje.  Po ilgos, aktyvios ir nenuilstamos Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomenės pirmininkės Fatimos Buinovskos iniciatyvos kaime išdygo totorių bendruomenės namas.  Ir š. m. rugpjūčio pradžioje (6 d.),  įvyko bendruomenės namo pabaigtuvių šventė su visais įkurtuvių papročiais. Nuotraukose žemiau.

Šiais metais Nemėžio kaimo pirmajai mečetei sukanka 330 metų, o dabar stovinčiai virš 100 metų, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo sąrašą. Tai kultūros paveldas istorijai, o tikintiems musulmonams - dievo šventovė.  Gyvenant XXI a. to maža, reikėtų patrauklesnės aplinkos, geresnių buitinių sąlygų ir bendravimo galimybių. Bet ir čia matosi teigiami pasikeitimai. Naujoji Nemėžio kaimo totorių bendruomenės taryba vadovaujama aktyvaus jos pirmininko Tairo Kuznecovo tvarkoma  kapinių aplinka, išgražinta mečetės išorė ir vidus, naujai statomas totorių bendruomenės pastatas.

Nors pastatas nebus įspūdingo dydžio, tenkins pagrindinius bendruomenė poreikius. Namas bus dviejų aukštų, pirmame aukšte - salė renginiams organizuoti virš 80 kv. metrų, patalpos muziejui ir totorių kulinarinio paveldo puoselėjimui, buitinės-ūkinės patalpos, antrame namo aukšte - svečių kambariai ir buitinės patalpos. Pastato bendras naudingas plotas apie 300 kv. metrai.  „Turime vilties, kad po metų pakviesime į namo įkurtuves“ šypsodamasis džiaugiasi ponas Tairas.  

Pasidžiaugti perspektyva ir sutelkti bendruomenės narius bendriems tikslams š. m. spalio pradžioje(4 d.)  Nemėžio kaimo bendruomenės taryba organizavo šventė - konferencija „Islamas Lietuvoje. Žmogus ir religija“, skirta religinei musulmonų Kurban Bairam šventei paminėti.  Ši šventė minima viso pasaulio gyventojų išpažįstančių islamą ir švenčiama musulmoniškose valstybėse.

Šventėje dalyvavo totoriai iš Vilniaus, Panevėžio, Visagino, Klaipėdos miestų, Šalčininkų, Švenčionių rajonų ir kitų vietovių. Šventinės pamaldos Nemėžio mečetėje, dėl gausaus dalyvių, vyko  dviem pamainomis. Po pamaldų svečiai buvo supažindinti su Nemėžiu ir jo apylinkėmis.

Konferencijoje pasisakė Turkijos Respublikos ambasados, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės, Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos, Lietuvoje esančių musulmoniškų bendrijų atstovai, vietiniai dvasiniai vadovai - imamai, vietinių įstaigų vadovai ir rėmėjai.

Scenoje žiūrovus linksmino dainų ir šokių saviveikliniai  kolektyvai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino miestų.

Pabaigoje, visi šventės-konferencijos dalyviai bendravo prie vaišių stalo, vaišinosi tradiciniais Lietuvos Totorių patiekalais – koldūnais, plovu, šimtalapiu, vaisiais ir gaivinančiais gėrimais.

Motiejus Chaleckas