Mirtį savaime suprantame kaip nelaimę. Ar gali mirtis būti laiminga? "Gali. Tokios mirties turėtų siekti kiekvienas mirtingasis", - sako kunigas Algimantas Žibėnas, Pakruojo rajono Stačiūnų bažnytėlėje prieš savaitę aukojęs šv. Mišias Laimingos mirties atlaidų dieną. Tokie atlaidai - galbūt vieninteliai Lietuvoje. Jie Stačiūnuose švenčiami nuo seniausių laikų, rašo "Šiaulių Kraštas". Pasak kunigo A. Žibėno, "šie atlaidai verčia susimąstyti, sustabdyti neretai per greitai įsisukusį kasdienybės, rūpesčių, darbų, problemų, kančios, skurdo, melo, neapykantos, pagiežos, apkalbų gyvenimo ratą ir paklausti savęs: ar gyvenu taip, tarsi ši diena man paskutinė? Ką daryčiau, jei žinočiau, jog man liko tik viena diena šioje žemėje?"
Jo nuomone, kiekvienas iš mūsų būtume priversti staiga pasikeisti: ištraukti iš savosios širdies visą sukauptą gėrį ir išdalinti jį savo artimiesiems, draugams, giminėms, Dievui ir kiekvienam sutiktajam. "Jei taip pabandytumėm gyventi kiekvieną dieną, mirtis kiekvienam būtų laiminga, nes būtumėm prisijaukinę ją per atleidimą, meilę Dievui ir artimui", - apie visais laikais aktualius elgesio ir bendravimo dalykus, kuriems bažnyčia skyrė ir atlaidus, kalbėjo kunigas A. Žibėnas.