Parodoje eksponuojami Jėzaus atvaizdai – statulos, paveikslai, graviūros, medalikėliai, feretronai (vadinamieji procesijų altorėliai) – atgabenti iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 bibliotekų ir muziejų, iš 10 privačių kolekcijų.
Pas Jėzų per Mariją
Vilnius, kaip ir visa Lietuva, persmelktas pamaldumo Švč. Mergelei Marijai. Aušros Vartų ar Lukiškių Dievo Motina, Baltoji Mergelė, Šiluvos, Trakų šventovės… Visoje šalyje gausu bažnyčių, kurias globoja Švenčiausioji Mergelė Marija. Visa tai liudija gilų Lietuvos gyventojų pamaldumą Dievo Gimdytojai. Kažkas gal net kandžiai pasakytų, neva pamirštas Kristaus kultas, atseit tik XX a. pasklidęs Dievo Gailestingumo kultas viską sustatė į savo vietas – tai Jėzus yra svarbiausias. Juolab jei prisiminsime, kiek kliūčių buvo Dievo Gailestingumo kulto kelyje Vilniuje, ir tai tada, kai visas pasaulis tiesiog godžiai skaitė Šv. Faustinos dienoraščio žodžius. Tikinčioji liaudis pasirinko kelią - per Mariją pas Jėzų.
Vis dėlto Vilniuje Kristaus kultas įvairiomis pamaldumo formomis buvo įsišaknijęs nuo seno. Galbūt kovos su Bažnyčia laikotarpiai – carinis ir sovietmečio – buvo jį kiek pritemdę. Tai liudija ir šiemet įkūrimo 350-ąsias metines švenčiančios Vilniaus Kalvarijos. Tikintieji išsaugojo Kryžiaus kelio ir Viešpaties kančios apmąstymo tradicijas. Išliko pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai ir ilgus šimtmečius kultivuojamas stebuklais garsėjančio - Šv. Petro ir Povilo bažnyčios baltumo fone charakteringai išsiskiriančio – Jėzaus Nazariečio kultas.
Kopijos daugelyje bažnyčių ir koplyčių
Jėzaus statula iš barokinės Vilniaus bažnyčios tapo pirmavaizdžiu daugeliui kitų sakralinių objektų. Daugelio Lietuvos bažnyčių altoriuose (Dubingiai, Daujėnai, Eišiškės, Rukainiai) stovi būtent Antakalnio Jėzaus skulptūros kopijos.
Ketvirtadienį, gegužės 23 dieną, Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda, joje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai. Parodos atidaryme dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Savo ruožtu parodos iniciatorė ir kuratorė dr. R. Stankevičienė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto - perskaitė paskaitą. Papasakojo, be kita ko, skulptūros atsiradimo istoriją, Jėzaus Nazariečio kulto plitimo istoriją. Paaiškėjo, kad šis kultas virto – tarsi transformavosi – į Švč. Jėzaus Širdies kultą.
„Dubingių bažnyčia nepaskolino mums „savojo“ Jėzaus, nes artėja Švč. Jėzaus Širdies atlaidai, o tai yra jų parapijos atlaidų figūra. Kai rengėme parodą, susimąsčiau, kad tarp mūsų itin gyvas Jėzaus Nazariečio kultas, jo skulptūros ir paveikslai itin garbinami. Pasirodo, kad iš Ispanijos atkeliavęs kultas virto populiariu pamaldumu Švč. Jėzaus Širdžiai“, – sakė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Klajoklio likimas
Seniausias parodos eksponatas - 1701-1702 m. profesionalaus skulptoriaus sukurta įspūdinga votinė Jėzaus Nazariečio skulptūra, Onos Zelštienės paaukota jos funduoto Vilniaus vizičių vienuolyno koplyčiai. Beje, vėliau vizitės jos fundacijos dėka pastatė ir Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Tai buvo pirmoji tokį titulą turinti bažnyčia Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje.
Kitas įdomus objektas – Jėzaus figūra iš Bernardinų bažnyčios, o konkrečiai – iš Šventųjų laiptų koplyčios. Kai sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta, figūrą išvežė į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Rukainiuose. Panašus likimas – Jėzaus-klajoklio teko ir figūrai iš Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio X stoties. Nugriovus Kalvarijos koplyčias figūra buvo atsidūrusi įvairiose vietose ir muziejuose. Be kita ko, ir Ateizmo muziejuje.
Parodą sudaro penkios dalys: „Stebuklingoji Antakalnio Jėzaus skulptūra“, „Antakalnio Jėzaus (Jėzaus Nazariečio) atvaizdai Lietuvos bažnyčiose“; „Po Lietuvos debesimis: Jėzus Nazarietis šalia gyvųjų ir mirusiųjų“ (liaudiškųjų skulptūrų dalis); „Arti akių ir širdies: privataus maldingumo objektai“ ir „Tradicijos ir permainos: Jėzaus Nazariečio atvaizdas Nepriklausomos Lietuvos 100-mečio perspektyvoje“.
Išpirktas iš nelaisvės
Išpirktojo Jėzaus Nazariečio figūra (iš Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vilniaus Antakalnyje, kuris dar vadinamas Madrido Jėzumi, kadaise buvo trinitorių bažnyčioje Antakalnyje (šiuo metu tai Išganytojo bažnyčia, brolių joanitų). Kristaus atvaizdas yra „Ecce Homo“ tipo. Kristus turi virve surištas rankas ir erškėčio vainiką ant galvos. Ant krūtinės buvo matyti trinitorių škaplierius su kryžiumi – išpirkimo ženklu, simbolizuojančiu laisvę Švenčiausiojoje Trejybėje. Šiuo metu škaplierius nematomas, nes yra po baltais drabužiais, kuriais vilki Jėzus. Trinitorių vienuolijos misija buvo krikščionių belaisvių išpirkinėjimas iš musulmonų rankų. Panašiai ir Jėzaus statula buvo išpirkta iš Maroko maurų.
Vilniaus figūros genezė susijusi su medine Jėzaus Nazariečio figūra, kuri buvo pagaminta XVII a. antrajame arba trečiajame dešimtmetyje vienose iš Ispanijos Sevilijos miesto dirbtuvių. Iš pradžių vaizdavo Kristų su kryžiumi ant peties. Prieš 1667 metus figūra buvo atvežta į Mamorą, 1614-1681 metais Ispanijai priklausančio Maroko miesto. 1681 metais statula buvo maurų pagrobta. Trinitorių įsikišimas leido išpirkti Jėzaus statulą kartu su 16 kitų atvaizdų. Žinoma, pagrindinis tikslas buvo išpirkti į nelaisvę patekusius krikščionis – iš viso 211 žmonių. Nežinome sumos, kuri buvo sumokėta už statulą. Tačiau gaji XVIII legenda, neva figūra buvo išpirkta už tiek aukso, kiek svėrė figūra. Tačiau paaiškėjo, kad stebuklingu būdu padėjus statulą ant svarstyklių jai persverti pakako vienos monetos. Atgautas lobis buvo per Gibraltarą atgabentas į Madridą, ten iškilmingai pastatytas trinotorių bažnyčioje, kurią šiandien globoja kapucinai.
Ispaniškų bruožų
Figūra buvo apgaubta didelės pagarbos, o jos kultas paplito į kitas Europos šalis – kartu į Lietuvą ir Lenkiją. Abiejų Tautų Respublikoje kūrėsi pirmieji trinitorų namai, kartu su jais plito Jėzaus Nazariečio skulptūros kultas, juk visi trinitorių vienuolynai stengėsi turėti stebuklinga pripažintos Madrido figūros kopiją.
Pirmieji trinitoriai atvyko į Abiejų tautų Respubliką Jono III Sobieskio laikais – karų su turkais laikotarpiu. Greitai kūrėsi jų vienuolynai – be kita ko, Vilniuje, Berestečkoje, vėliau – Lucke, Teofiluve, Podolės Kamenece, Oršoje ir Brailive.
Vilniaus figūra yra viena iš nedaugelio, kuri išliko iki mūsų dienų. Jėzaus skulptūra - natūralaus žmogaus dydžio su natūralių plaukų peruku, apgaubta raudonu apsiaustu - stovi nišoje, kuri buvo įrengta specialiai šiai figūrai, kai caro valdžiai likvidavus trinitorių vienuoliją ji buvo perkelta į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.
Tik, kai atidžiai susipažinsime su skulptūros istorija ir jos geneze, atsakysime sau į klausimą, iš kur mūsų šalyje tiek daug ispaniško grožio Išganytojo skulptūrų. Įdomu, kad Jėzaus figūra turi „judamus“ rankų sąnarius...
Parodoje taip pat eksponuojamos trinitorių, o vėliau Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, išleistos maldaknygės ir paveikslėliai su pamaldumu Madrido Jėzui.
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje – Šv. arkangelo bažnyčioje – veiks iki š. m. rugsėjo 14 dienos.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis