Be­si­bai­gian­tys Re­for­ma­ci­jos me­tai pa­žy­mė­ti to­kių reikš­min­gų įvy­kių kaip per­nai įvy­kęs po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus vi­zi­tas Šve­di­jo­je ir Ka­ta­li­kų baž­ny­čios ir Pa­sau­li­nės liu­te­ro­nų fe­de­ra­ci­jos at­sto­vų pa­si­ra­šy­ta ben­dra de­kla­ra­ci­ja. „Tai, kas mus vie­ni­ja, yra dau­giau už tai, kas mus ski­ria“, - ra­šo­ma de­kla­ra­ci­jo­je.

Ju­bi­lie­ji­nė da­ta pa­mi­nė­ta ir Vil­niu­je: rug­sė­jį bu­vo ati­deng­tas Mar­ty­no Liu­te­rio pa­min­klas. Skulp­to­riaus Ro­mu­al­do Kvin­to su­kur­ta skulp­tū­ra pa­sta­ty­ta liu­te­ro­nų baž­ny­čios šven­to­riu­je Vo­kie­čių g. 20. Iš­kil­mės vy­ko da­ly­vau­jant di­džiau­sių krikš­čio­niš­kų kon­fe­si­jų Lie­tu­vo­je at­sto­vams - Vil­niaus met­ro­po­li­tui ar­ki­vys­ku­pui Gin­ta­rui Gru­šui ir kar­di­no­lui Aud­riui Juo­zui Bač­kiui, Lie­tu­vos sta­čia­ti­kių ar­ki­vys­ku­pi­jos at­sto­vui kun. Vla­di­mi­rui Se­liav­ko ir Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ge­ne­ra­li­niam su­per­in­ten­den­tui kun. To­mui Šer­nui. Pa­min­klą ati­den­gė Lie­tu­vos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios va­do­vas vys­ku­pas Min­dau­gas Sa­bu­tis.

Pro­tes­tan­tai ir liu­te­ro­nai
Są­vo­ka „pro­tes­tan­tiz­mas“ tu­ri ga­na pla­čią reikš­mę. Ša­lia liu­te­ro­nų, kal­vi­nų, me­to­dis­tų ir bap­tis­tų pro­tes­tan­tais api­bū­di­na­me taip pat vi­są vir­ti­nę ne­pri­klau­so­mo po­bū­džio ir ka­no­ni­nės san­tvar­kos ben­druo­me­nių. Is­to­riš­kai ir ge­ne­tiš­kai pir­mo­ji pro­tes­tan­tiz­mo ša­ka yra evan­ge­liz­mas ar­ba Re­for­ma­ci­nės baž­ny­čios, t. y. ki­lu­sios tie­sio­giai iš Re­for­ma­ci­jos - liu­te­ro­nai ir evan­ge­li­kai re­for­ma­tai (va­di­na­mie­ji kal­vi­nai, Jo­no Kal­vi­no se­kė­jai).

2011 m. vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je gy­ve­na be­veik 18,4 tūkst. liu­te­ro­nų (0,6 proc. vi­sų gy­ven­to­jų) ir per 6,7 tūkst. evan­ge­li­kų re­for­ma­tų (kal­vi­nų) (0,22 proc.).

Lie­tu­vos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios va­do­vas yra vys­ku­pas Min­dau­gas Sa­bu­tis. Baž­ny­čia tu­ri 56 pa­ra­pi­jas. Pa­grin­di­nė būs­ti­nė yra Vil­niu­je, Vo­kie­čių g. 20. Pir­mo­ji liu­te­ro­nų baž­ny­čia šio­je vie­to­je bu­vo pa­sta­ty­ta 1555 me­tais, ta­čiau su­de­gė. Nau­jo­ji mū­ri­nė baž­ny­čia at­lai­kė ke­lis gais­rus. Da­bar­ti­nė pa­sta­ty­ta XVIII am­žiu­je. Po 1945 m. gais­ro ko­mu­nis­ti­nė val­džia įren­gė jo­je krep­ši­nio sa­lę. Liu­te­ro­nai at­ga­vo baž­ny­čią 1991 me­tais.

Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios vy­riau­sia­sis dva­si­nin­kas - ge­ne­ra­li­nis su­per­in­ten­den­tas - yra kun. To­mas Šer­nas. Baž­ny­čia tu­ri 14 pa­ra­pi­jų. Si­no­do būs­ti­nė yra Bir­žuo­se (Re­for­ma­tų g. 1), Kon­sis­to­ri­jos būs­ti­nė - Vil­niu­je (Py­li­mo g. 20). Pir­mo­ji evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čia Vil­niu­je pa­sta­ty­ta prie­šais Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čią. 1640 m. sei­mo tei­sės spren­di­mu evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čia bu­vo nu­griau­ta, jai skir­ta vie­ta už mies­to mū­rų - tuo­met pa­sta­ty­ta me­di­nė baž­ny­čia, ku­rią juo­sė kal­vi­nų ka­pi­nės. Da­bar­ti­nė evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čia pa­sta­ty­ta 1830-1835 me­tais. Jai su­teik­ta įdo­mi ar­chi­tek­tū­ri­nė for­ma - 1939 me­tai ant baž­ny­čios fron­to­no bu­vo trys skulp­tū­ri­nės kom­po­zi­ci­jos, da­bar iš­li­ku­si vie­na - „Kris­tus kal­ba mi­niai“. Ant sto­go ka­dai­se sto­vė­jo trys skulp­tū­ros - mo­ters su kry­žiu­mi ir dvie­jų an­ge­lų. Šiuo me­tu jų ne­bė­ra. So­viet­me­čiu evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia bu­vo pa­vers­ta ki­no te­at­ru „Kro­ni­ka“. Ti­kin­tie­siems baž­ny­čia su­grą­žin­ta 1991 me­tais.

Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiai Mi­ka­lo­jus Rad­vi­la Juo­da­sis ir Ru­da­sis per­ėjo į kal­vi­nų ti­kė­ji­mą, tuo siek­da­mi Lie­tu­vą at­ri­bo­ti nuo ka­ta­li­kiš­kos Len­ki­jos ir pra­vos­la­viš­kos Ru­si­jos įta­kos. Ru­do­jo pa­li­kuo­nys li­ko iš­ti­ki­mi pro­tes­tan­tų apei­goms, to­dėl jo gi­mi­nės ša­ka dar va­di­na­ma pro­tes­tan­tiš­ka.

Bei­eš­kant to, kas vie­ni­ja
Liu­te­ro­nų baž­ny­čios vi­sa­me pa­sau­ly­je yra su­si­bū­ru­sios į 1947 m. įkur­tą Pa­sau­li­nę liu­te­ro­nų fe­de­ra­ci­ją, ku­rios būs­ti­nė yra Že­ne­vo­je. Ka­dan­gi liu­te­ro­nai yra stip­riau­sia ir la­biau­siai or­ga­ni­zuo­ta iš Re­for­ma­ci­jos ki­lu­si kon­fe­si­nė gru­pė, bū­tent su jais nuo II Va­ti­ka­no su­si­rin­ki­mo Ka­ta­li­kų baž­ny­čia ve­da ofi­cia­lų te­olo­gi­nį dia­lo­gą. Svar­biau­si jo lig­šio­li­niai pa­sie­ki­mai - 1999 me­tų Po­pie­žiš­ko­sios krikš­čio­nių vie­ny­bės ta­ry­bos  ir Pa­sau­li­nės liu­te­ro­nų fe­de­ra­ci­jos at­sto­vų pa­si­ra­šy­ta „Ben­dra de­kla­ra­ci­ja dėl mo­ky­mo apie nu­tei­si­ni­mą“ bei 2013 me­tais pa­skelb­tas ben­dras miš­rios - abie­jų kon­fe­si­jų te­olo­gų - ko­mi­si­jos do­ku­men­tas „Nuo kon­flik­to prie ben­drys­tės“.

Lie­tu­vos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios ir Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios at­sto­vus ga­li­ma su­tik­ti ir per įvai­rius Ka­ta­li­kų baž­ny­čios or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius: da­ly­va­vo pa­skel­biant pa­lai­min­tuo­ju ar­ki­vys­ku­pą Te­ofi­lių Ma­tu­lio­nį ir per Na­cio­na­li­nį gai­les­tin­gu­mo kon­gre­są. 2014 me­tais vy­ko Šei­mų šven­tė krikš­čio­niš­koms ver­ty­bėms ap­gin­ti, o su­ren­gė ją ben­drai krikš­čio­niš­kos Baž­ny­čios Lie­tu­vo­je: ka­ta­li­kų, or­to­dok­sų, liu­te­ro­nų ir evan­ge­li­kų re­for­ma­tų. Liu­te­ro­nai taip pat da­ly­vau­ja Švie­sos ke­lio pro­ce­si­jo­se, ku­rios or­ga­ni­zuo­ja­mos kas­met prieš pra­si­de­dant Gai­les­tin­gu­mo sa­vai­tei, Ant­ro­jo Ve­ly­kų sek­ma­die­nio iš­va­ka­rė­se. Tuo­met vie­na iš mal­dos sto­čių vyks­ta liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je.

Švęs­ti sky­ry­bas?
Ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chai da­ly­va­vo ren­gi­niuo­se mi­nint Re­for­ma­ci­jos me­ti­nes. Tai bu­vo su­kė­lę ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir kri­ti­ką: ar rei­kė­tų švęs­ti įvy­kį, ku­ris - bū­da­mas skau­džia ir vis dar ne­už­mirš­ta­ma gi­lia žaiz­da - su­kė­lė dar vie­ną pa­da­li­ji­mą krikš­čio­ny­bė­je. Tai lyg il­gus me­tus tru­ku­si san­tuo­ka stai­ga žlug­tų, o po ku­rio lai­ko ben­drai švęs­tų sky­ry­bų me­ti­nes. Kai ku­rie to­kio mi­nė­ji­mo kri­ti­kai pa­tei­kia ar­gu­men­tą, ne­va ben­drai da­ly­vau­da­mos me­ti­nių mi­nė­ji­mo ren­gi­niuo­se abi ša­lys iš­si­ža­da sa­vo ta­pa­ty­bės.

Po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus ir Pa­sau­li­nės liu­te­ro­nų fe­de­ra­ci­jos pa­si­ra­šy­to­je de­kla­ra­ci­jo­je pa­žy­mi­ma, kad mi­nė­da­mos Re­for­ma­ci­jos 500-ąsias me­ti­nes abi ša­lys „ap­rau­da Kris­tų ir tai, kad ka­dai­se ben­drai su­žei­dė ma­to­mą Baž­ny­čios vie­ny­bę“. De­kla­ra­ci­jo­je be­są­ly­giš­kai at­me­ta­ma bet ko­kia ne­apy­kan­ta ir prie­var­ta, bu­vu­si ir da­bar­ti­nė, ypač tai­ko­ma dėl re­li­gi­jos.

Mi­nė­da­mos Re­for­ma­ci­jos 500-ąsias me­ti­nes Baž­ny­čios ne­sie­kia už­tu­šuo­ti jų vis dar ski­rian­čių skir­tu­mų ar su­kur­ti nau­ją „light“ ver­si­jos krikš­čio­ny­bės mo­de­lį, o tik trokš­ta kar­tu pa­dė­ko­ti Vieš­pa­čiui už Die­vo Žo­džio ir Evan­ge­li­jos do­va­nas, ku­rio­mis ne­nuils­ta­mai va­do­vau­ja­si abi ben­druo­me­nės ir ku­rias at­pa­žįs­ta sa­vo kas­die­ni­nė­je ga­ny­to­jiš­ko­je veik­lo­je.

***
Pri­im­ta, kad pro­tes­tan­tiz­mas, kaip at­ski­ra krikš­čio­ny­bės ša­ka, at­si­ra­do 1517 me­tais. Sim­bo­li­ne jo at­si­ra­di­mo da­ta lai­ko­ma tų pa­čių me­tų spa­lio 31-oji, kai vo­kie­čių vie­nuo­lis au­gus­ti­jo­nas Mar­ty­nas Liu­te­ris, kaip ma­no­ma, pri­ka­lė prie ka­ta­li­kų baž­ny­čios Vi­ten­ber­ge du­rų 95 te­zes, ku­rio­se iš­reiš­kė abe­jo­nes dėl ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mo tie­sų, o ypač - dėl at­lai­dų. Te­mos ži­no­vai šiuo me­tu yra įsi­ti­ki­nę, kad nei tą die­ną, nei vė­liau, nei jo­kia­me ki­ta­me mies­te Liu­te­ris tų te­zių ne­bu­vo pri­ka­lęs, o vi­sas šis rei­ka­las - ke­lio­li­ka me­tų vė­liau jo mo­ki­nio ir bi­čiu­lio Pi­ly­po Me­lan­chto­no pra­ma­nas. Vis dėl­to pas­ku­ti­nė spa­lio die­na vi­suo­ti­nai mi­ni­ma kaip ne tik liu­te­ro­niz­mo, bet ir vi­sos Re­for­ma­ci­jos pra­džia.

Pro­tes­tan­tiz­mas, ku­rio da­li­mi yra liu­te­ro­niz­mas, yra ant­ro­ji pa­gal iš­pa­ži­nė­jų skai­čių po ka­ta­li­ky­bės krikš­čio­ny­bės ša­ka. Jam pri­klau­so apie 400 mln. na­rių. Evan­ge­li­kų Baž­ny­čios pro­tes­tan­tiz­me yra gau­siau­sios - šiuo me­tu vi­sa­me pa­sau­ly­je gy­ve­na apie 60 mln. liu­te­ro­nų ir per 70 mln. evan­ge­li­kų re­for­ma­tų. Evan­ge­li­kų ju­dė­ji­mui taip pat pri­klau­so me­to­dis­tai, nors jų at­si­ra­di­mas da­tuo­ja­mas 1738 me­tais.

Ant­ra­sis ju­dė­ji­mas pro­tes­tan­tiz­me - va­di­na­mo­sios lais­vo­sios Baž­ny­čios, ku­rios taip pat va­di­na­mos evan­ge­li­nė­mis ar­ba evan­ge­li­ka­li­nė­mis, skir­tin­gai nuo evan­ge­li­kų. Jų at­si­ra­di­mas sie­ja­mas su va­di­na­mą­ja II re­for­ma­ci­ja, ku­ri įvy­ko jau tarp pa­čių pro­tes­tan­tų, dau­giau­sia - Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se XVIII ir XIX am­žių san­dū­ro­je. Taip at­si­ra­do to­kio ti­kė­ji­mo ben­druo­me­nės kaip: bap­tis­tai, dar­bis­tai, evan­ge­li­nio ti­kė­ji­mo krikš­čio­nys, sep­tin­to­sios die­nos ad­ven­tis­tai ir t. t.

Tre­čia­sis di­de­lis ir šiuo me­tu spar­čiai be­si­vys­tan­tis pro­tes­tan­tiz­mo ju­dė­ji­mas - pen­te­kos­ta­liz­mas, t. y. sek­mi­ni­nin­kų ju­dė­ji­mas.

At­ski­rą gru­pę su­da­ro ben­druo­me­nės, ku­rios yra ki­lu­sios iš pro­tes­tan­tiz­mo, ta­čiau šiuo me­tu sa­vo mo­ky­me yra taip nu­to­lu­sios nuo dau­ge­lio pa­grin­di­nių krikš­čio­ny­bės prin­ci­pų, kad sun­ku jas pri­skir­ti prie krikš­čio­niš­kų­jų, tai­gi - ir prie pro­tes­tan­tiš­kų­jų. Tai - be ki­ta ko, Je­ho­vos liu­dy­to­jai, ku­rie at­me­ta Švč. Tre­jy­bės dog­mą ir Kris­taus die­viš­ku­mą; mor­mo­nai, ku­rie tu­ri sa­vo Bib­li­ją - Mor­mo­no kny­gą (su­da­ry­ta iš 11 ki­tų kny­gų) bei prak­tiš­kai lai­ko sa­vo įkū­rė­ją Jo­sep­hą Smit­hą ly­gų Kris­tui; kva­ke­riai (Bi­čiu­lių drau­gi­ja), ku­rie at­me­ta li­tur­gi­ją ir sak­ra­men­to­lo­gi­ją.

Te­re­sa Vo­ro­bej
Vilniaus krašto savaitraštis