Spausdinti šį puslapį

Pran­ciš­ko­nai pa­šven­ti­no grą­žin­tą vie­nuo­ly­ną. Con­ven­to reiš­kia bū­ti kar­tu

2017-08-31, 16:24
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Pran­ciš­ko­nai pa­šven­ti­no grą­žin­tą vie­nuo­ly­ną. Con­ven­to reiš­kia bū­ti kar­tu © Teresa Vorobej

„Tai tu­rės bū­ti na­mai vi­sų, ku­riems rei­kės dva­si­nės pa­gal­bos. Taip no­rė­jo šv. Pran­ciš­kus ir mes, pa­šauk­ti jo pa­vyz­džiu, no­ri­me da­ly­tis su ju­mis ir tar­nau­ti jums“, – sa­kė pran­ciš­ko­nų pro­vin­ci­jos mi­nist­ras tė­vas Jan Ma­cie­jov­ski (Ma­cie­jow­ski) iš Gdans­ko Šv. Mak­si­mi­li­jo­no Ma­ri­jos Kol­bės pro­vin­ci­jos, dė­ko­da­mas už vie­nuo­lių grį­ži­mą į Vil­niaus vie­nuo­ly­ną. Kar­tu pa­brė­žė, kad pran­ciš­ko­nai ne­ke­ti­na už­si­da­ry­ti vie­nuo­ly­ne, o ren­gia­si čia ati­da­ry­ti re­li­gi­jos ir kul­tū­ros cen­trą gy­ven­to­jams ir sos­ti­nės sve­čiams. 

Sek­ma­die­nį, rug­pjū­čio 27 d., ti­kin­tie­ji už­pil­dė Vil­niaus pran­ciš­ko­nų baž­ny­čią, kad pa­si­da­ly­tų sa­vo džiaugs­mu su vie­nuo­liais, ku­rie šių me­tų ko­vą –po 77 me­tų – at­ga­vo nuo­sa­vy­bės tei­ses į vie­nuo­ly­ną. „Tai – tik­rai is­to­ri­nis mo­men­tas Vil­niui ir vi­sai Lie­tu­vai“, – kal­bė­jo at­vy­ku­sie­ji į vie­nuo­ly­no pa­sta­tų pa­šven­ti­ni­mą. 

Iš­kil­mės pra­si­dė­jo baž­ny­čio­je, šv. Mi­šias au­ko­jo Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas, kon­ce­leb­ra­vo pran­ciš­ko­nų kon­ven­tu­a­lų or­di­no ge­ne­ro­las tė­vas Mar­kas Tas­ka (Mar­co Tas­ca), – jis spe­cia­liai ta pro­ga at­vy­ko iš Ita­li­jos, ge­ne­ra­li­nis asis­ten­tas tė­vas Ja­cek Ciu­pins­ki (Ciu­piński), Gdans­ko pro­vin­ci­jos pro­vin­ci­jo­las tė­vas J. Ma­cie­jov­ski, pran­ciš­ko­nų pro­vin­ci­jo­lo de­le­ga­tas Lie­tu­vai tė­vas Piotr Stro­cen (Stro­ceń), taip pat ke­lias­de­šimt ku­ni­gų iš Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių, o tarp jų – Šče­ci­no vys­ku­pas eme­ri­tas Bla­žej Kru­šy­lo­vič (Błażej Krus­zyłowicz) ir Kai­šia­do­rių vys­ku­pas or­di­na­ras Jo­nas Iva­naus­kas.

Pa­šauk­ti at­sta­ty­ti Baž­ny­čią
Eu­cha­ris­ti­jos me­tu dė­ko­ta Die­vui už tai, kad tei­sin­gu­mas nu­ga­lė­jo – pran­ciš­ko­nai at­ga­vo sa­vo tur­tą. Vil­niaus vie­nuo­ly­no gvar­di­jo­nas ir baž­ny­čios rek­to­rius tė­vas Ma­re­kas Det­la­vas (Ma­rek Adam Det­tlaff), pa­dė­jęs dau­giau­sia pa­stan­gų, kad pran­ciš­ko­nai ga­lė­tų at­gau­ti tiek baž­ny­čią, tiek vie­nuo­ly­ną, po­kal­by­je su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu“ sa­kė, kad sa­vo pa­dė­kos mal­das au­ko­ja už vi­sus žmo­nes, ku­rie rė­mė vie­nuo­lių pa­stan­gas. O tai iš tik­rų­jų di­de­lis žmo­nių bū­rys: ir tei­si­nin­kai, ir ver­sli­nin­kai, ir po­li­ti­kai, ir vie­nuo­liai, ir dva­si­nin­kai, ir ti­kin­tie­ji pa­sau­lie­čiai, su­da­ran­tys šios vie­tos ben­druo­me­nę. Daug jų at­ėjo į pa­šven­ti­ni­mo iš­kil­mes. Kar­tu mel­dė­si ir Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos am­ba­sa­dų bei Apaš­ta­liš­ko­sios nun­cia­tū­ros at­sto­vai.

Ho­mi­li­jo­je JE ar­ki­vys­ku­pas pri­mi­nė Evan­ge­li­jos žo­džius, kai į Jė­zaus klau­si­mą, kuo žmo­nės lai­ko Žmo­gaus Sū­nų, šv. Pet­ras at­sa­ko: „Tu esi Me­si­jas, gy­vo­jo Die­vo Sū­nus!“

„Apaš­ta­lai bu­vo pa­šauk­ti skelb­ti Ge­rą­ją Nau­jie­ną apie Jė­zų vi­sam pa­sau­liui. Šian­dien ji ne ma­žau ak­tu­a­li nei prieš 2 tūks­tan­čius me­tų. Su Ge­rą­ja Nau­jie­na ma­žie­ji bro­liai at­vy­ko į Lie­tu­vą žo­džiu ir gy­ve­ni­mu skelb­ti, kad Jė­zus yra Me­si­jas ir mū­sų Iš­ga­ny­to­jas. Trys Kry­žiai virš Vil­niaus pri­me­na mums apie pran­ciš­ko­nų kan­ki­nių mir­tį. Jie skel­bė Die­vo Žo­dį, kai tai bu­vo pa­to­gu ir ne­pa­to­gu, au­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­mą, bū­da­vo iš­va­ro­mi ir daž­nai ne­tek­da­vo sa­vo tur­to. Ši kan­čia ir šios žaiz­dos liu­di­ja Kris­tų, nes nė­ra krikš­čio­ny­bės be kry­žiaus slė­pi­nio. At­gau­ta­me vie­nuo­ly­ne ir­gi yra tų žaiz­dų, kai ne kar­tą iš­grobs­ty­tas bu­vo mū­sų tau­tos kan­ki­nys­tės liu­di­nin­kas“, - kal­bė­jo ar­ki­vys­ku­pas G. Gru­šas, pri­min­da­mas šv. Pran­ciš­kų, ku­ris ply­ta po ply­tos at­sta­ti­nė­jo ma­žą baž­ny­tė­lę, kol su­pra­to, kad Die­vas pra­šo jo at­sta­ty­ti ne mū­ri­nį pa­sta­tą. „Bro­liai Lie­tu­vo­je tu­rės at­sta­ty­ti baž­ny­čią ir vie­nuo­ly­ną, ta­čiau svar­bes­nis yra gy­vo­sios Baž­ny­čios at­sta­ty­mo dar­bas: skelb­ti am­ži­no gy­ve­ni­mo vil­tį ir gy­dy­ti žmo­nes nuo ne­tik­rų vil­čių. Mū­sų lai­kais vėl plin­ta sa­vo­tiš­ka pa­go­ny­bė, tai­gi esa­te pa­šauk­ti skelb­ti Kris­tų vi­su sa­vo gy­ve­ni­mu. Ne­pa­mirš­ki­te ka­li­nių ir nu­skriaus­tų­jų, gy­ven­ki­te be gob­šu­mo, au­ko­ki­te Die­vui pa­dė­kos au­ką, ne­pa­mirš­ki­te da­ry­ti ge­ra ir da­ly­ki­tės ge­ru­mu su ki­tais…“, - ra­gi­no Vil­niaus met­ro­po­li­tas.

So­li­da­ru­mo ir vie­ny­bės vie­ta
Pa­dė­kos žo­džius Eu­cha­ris­ti­jos pa­bai­go­je ta­rė pa­grin­di­niai pran­ciš­ko­nų vy­res­nie­ji. Or­di­no ge­ne­ro­las tė­vas M. Tas­ka džiau­gė­si, kad pran­ciš­ko­nai ga­li pa­pa­sa­ko­ti il­gą Baž­ny­čios Lie­tu­vo­je is­to­ri­ją, pran­ciš­ko­nų or­di­no šia­me kraš­te is­to­ri­ją. Jis pa­brė­žė, kad kar­tu su is­to­ri­ja, ku­rią pran­ciš­ko­nai ga­li pa­pa­sa­ko­ti, yra is­to­ri­ja, ku­rią pri­va­lo kur­ti.

„Jums iš­kel­tas iš­šū­kis pa­sa­ky­ti pa­sau­liui, kaip ge­ra bū­ti krikš­čio­nim. Lo­ty­nų kal­ba vie­nuo­ly­nas - tai „con­ven­to“ - reiš­kia „bū­ti kar­tu“. O bro­liš­ka­sis gy­ve­ni­mas kar­tu reiš­kia apaš­ta­li­nę tar­nys­tę, evan­ge­li­za­ci­ją ir liu­di­ji­mą, - sa­kė pran­ciš­ko­nų ge­ne­ro­las, pa­brėž­da­mas, kad vie­nuo­ly­nas yra so­li­da­ru­mo vie­ta, kur kar­tu gy­ve­na ir stip­rūs, ir sil­pni, svei­ki ir li­go­niai, o vie­ni­ja juos so­li­da­ru­mo idė­ja. - To­dėl man la­bai pa­tin­ka pro­jek­tas įkur­ti šia­me vie­nuo­ly­ne kul­tū­ros ir dva­sin­gu­mo cen­trą, ku­ria­me ga­li­me aug­ti kaip žmo­nės ir kaip vie­nos ben­druo­me­nės na­riai. Vie­nuo­ly­nas yra vie­ta, kur ga­li­ma bus sem­tis nau­dos iš įvai­ro­vių, ku­rių čia tu­rė­tų at­si­ras­ti.“

Šv. Mi­šių pa­bai­go­je ti­kin­tie­ji su met­ro­po­li­tu ir ku­ni­gais per­si­kė­lė į vie­nuo­ly­ną, ku­rio pa­šven­ti­ni­mas pra­si­dė­jo nuo kop­ly­čios. Baž­ny­čios cho­ras „Scho­la Fran­cis­ca­na“ pra­dė­jo gie­do­ti Vi­sų Šven­tų­jų li­ta­ni­ją, o Vil­niaus met­ro­po­li­tas, vys­ku­pai ir pran­ciš­ko­nų vy­res­nie­ji pa­šven­ti­no pa­sta­tą. Prie pro­gos ti­kin­tie­ji ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti vie­nuo­ly­no pa­tal­pas ir kie­mą.

„Jėga išvaryti“
Iki rug­pjū­čio pra­džios vie­nuo­ly­no pa­tal­pos Pran­ciš­ko­nų ir Ly­dos gat­vių kam­pe įsi­kū­ru­sio ba­ro „7 Fri­da­ys“ sa­vi­nin­kai (ben­dro­vė „Pi­kan­tiš­kas mais­tas“) ne­no­rė­jo at­lais­vin­ti pa­tal­pų. Nuo­mos su­tar­tis su ba­ru bai­gė­si š. m. ko­vo 31 die­ną. Be to, pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus sak­ra­li­nės pa­skir­ties pa­sta­tuo­se drau­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. To­dėl or­di­nas ne­no­rė­jo to­le­ruo­ti fak­to, kad jam pri­klau­san­čia­me pa­sta­te veiks ba­ras. Pran­ciš­ko­nai iš­siun­tė pra­ne­ši­mą, kad ne­pra­tęs su­tar­ties su ba­ru. Ta­čiau to ne­pai­sy­da­mas, nuo ko­vo pa­bai­gos iki rug­pjū­čio pra­džios ba­ras pa­tal­pų ne­at­lais­vi­no. To­dėl rug­pjū­čio 9 d. ant­sto­lis kar­tu su pran­ciš­ko­nais už­ėmė šias pa­tal­pas. Pa­tal­pų ir jo­se esan­čio tur­to būk­lė bu­vo ap­ra­šy­ta ir už­ant­spau­duo­ta, o lig­šio­li­niams nuo­mi­nin­kams pa­siū­ly­ta jį at­si­im­ti. Ta­čiau ben­dro­vės „Pi­kan­tiš­kas mais­tas“ va­do­vy­bė, siek­da­ma su­kel­ti įtam­pą ir pa­pik­tnau­džiau­ti vi­suo­me­nės dė­me­siu, pa­si­rin­ko pran­ciš­ko­nų šmei­ži­mo bū­dą. Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je pa­si­py­lė ap­kal­bos, ne­va vie­nuo­liai prie­var­ta va­rė ba­ro dar­buo­to­jus. Ba­ro sa­vi­nin­kai spė­jo kreip­tis į teis­mą rei­ka­lau­da­mi grą­žin­ti jiems ga­li­my­bę tęs­ti veik­lą vie­nuo­ly­no pa­tal­po­se.

Dvi sa­vai­tes tė­vas M. Det­la­vas ne­pa­lie­ka vie­nuo­ly­no, į pa­gal­bą at­sku­ba ir ti­kin­tie­ji, jie kiau­rą pa­rą bu­di, pa­lai­ky­da­mi pran­ciš­ko­nus. 2017 m. rug­pjū­čio 21 d. Vil­niaus apy­lin­kės teis­mas at­me­tė ben­dro­vės „Pi­kan­tiš­kas mais­tas“ skun­dą nu­ro­dy­da­mas, kad „teis­mas ne­ga­li teig­ti, jog at­sa­ko­vas Ma­žų­jų bro­lių kon­ven­tu­a­lų (pran­ciš­ko­nų) or­di­no vie­nuo­ly­nas el­gė­si ne­tei­sė­tai rei­ka­lau­da­mas per­duo­ti jam nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čias nuo­mo­ja­mas pa­tal­pas“. Šiuo me­tu ba­ro sa­vi­nin­kai įpa­rei­go­ti pa­si­im­ti sa­vo tur­tą, o at­lais­vin­to­se pa­tal­po­se vie­nuo­liai pla­nuo­ja įreng­ti ce­les.

***
„Ne­sun­ku pa­sta­ty­ti nau­jus na­mus. Tik­ras me­nas pa­da­ry­ti taip, kad jie tu­rė­tų dva­sią“, - pran­ciš­ko­nams da­bar iš­ki­lęs tik­ras iš­šū­kis. Juk ne­už­ten­ka at­gau­ti vie­nuo­ly­ną, rei­kia pa­da­ry­ti taip, kad jis pra­dė­tų veik­ti pa­gal pa­skir­tį - tu­rė­tų tap­ti re­li­gi­nės, pi­lig­ri­mi­nės, kul­tū­ri­nės pa­skir­ties cen­tru, kur dirbs psi­cho­lo­gai, psi­chiat­rai, me­nų ir net gy­vū­nų te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tai. Pa­tal­pos bus skir­tos ir evan­ge­li­za­ci­nei veik­lai: vyks su­si­ti­ki­mai, se­mi­na­rai, re­ko­lek­ci­jos ir pan. Pla­nuo­ja­ma, kad vie­nuo­ly­no pa­tal­po­se bus ren­gia­mos pa­ro­dos, kon­cer­tai, vyks cho­ro re­pe­ti­ci­jos, bus vyk­do­ma ki­ta kul­tū­ri­nė ir edu­ka­ci­nė veik­la. Da­lis pa­sta­to pa­tal­pų ir to­liau bus nuo­mo­ja­mos.



Vilniaus krašto savaitraštis

Komentuoti