Sek­ma­die­nį, bir­že­lio 25 d., Lie­tu­va ta­po is­to­ri­nio įvy­kio liu­di­nin­ke - Pa­lai­min­tuo­ju pa­skelb­tas ar­ki­vys­ku­pas ir kan­ki­nys Te­ofi­lius Ma­tu­lio­nis. Be­ati­fi­ka­ci­jos iš­kil­mių šv. Mi­šias - da­ly­vau­jant ke­lias­de­šim­čiai vys­ku­pų ir kar­di­no­lų iš įvai­rių ša­lių ir dau­gia nei 600 ku­ni­gų - ce­leb­ra­vo po­pie­žiaus le­ga­tas kar­di­no­las A. Ama­tas. Jis per­skai­tė š. m. ge­gu­žės 13 d. po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus pa­si­ra­šy­tą be­ati­fi­ka­ci­jos Apaš­ta­liš­ką­jį laiš­ką.

Ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo apie 30 tūkst. ti­kin­čių­jų, at­vy­ku­sių iš įvai­rių Lie­tu­vos vys­ku­pi­jų ir ki­tų ša­lių - iš Len­ki­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Uk­rai­nos, Če­ki­jos, JAV, Ka­na­dos, Bel­gi­jos, An­gli­jos, Ita­li­jos, Mol­da­vi­jos, Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo per 6 tūkst. jau­nų žmo­nių - bir­že­lio 23-25 die­no­mis Vil­niu­je vy­ku­sių Lie­tu­vos jau­ni­mo die­nų da­ly­vių.

Švč. Jė­zaus Šir­dies gar­bin­to­jas
Be­ati­fi­ka­ci­jos iš­kil­mėms Lie­tu­va in­ten­sy­viai ren­gė­si pas­ta­rą­jį pus­me­tį. O šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį - bir­že­lio 24 ir 25 d. - daug ti­kin­čių­jų links­mą Jo­ni­nių šven­ti­mą iš­kei­tė į mal­dos ty­lą. Žmo­nės su sa­vo šei­mo­mis rin­ko­si į mal­dos ir nak­ti­nius bu­dė­ji­mus Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je prie ar­ki­vys­ku­po Te­ofi­liaus Ma­tu­lio­nio sar­ko­fa­go, ku­ris spe­cia­liai iš­kil­mėms bu­vo at­ga­ben­tas iš Kai­šia­do­rių ka­ted­ros. Kas ne­spė­jo pa­si­mels­ti prieš sek­ma­die­nio iš­kil­mes, tu­rė­jo to­kią ga­li­my­bę po be­ati­fi­ka­ci­jos šv. Mi­šių ir pir­ma­die­nį - po to sar­ko­fa­gas grį­žo į Kai­šia­do­rių ka­ted­rą.

Taip su­si­klos­tė, kad ar­ki­vys­ku­po Ma­tu­lio­nio be­ati­fi­ka­ci­ja įvy­ko bir­že­lį, kai Baž­ny­čia gar­bi­na Švč. Jė­zaus Šir­dį. Pa­lai­min­ta­sis ar­ki­vys­ku­pas pro­pa­ga­vo šį pa­mal­du­mą, o 1934 m. bu­vo pa­ti­kė­jęs vi­są Lie­tu­vą Švč. Jė­zaus Šir­džiai ir taip sa­kė: „Iki šiol Lie­tu­va bu­vo va­di­na­ma Ma­ri­jos že­me, o nuo 1934 m. lie­pos 1 d. ga­li­me va­din­tis Švč. Jė­zaus Šir­dies tau­ta.“

Apaš­ta­liš­ka­ja­me po­pie­žiaus laiš­ke nu­sta­ty­ta kas­met švęs­ti pa­lai­min­tą­jį Te­ofi­lių Ma­tu­lio­nį bir­že­lio 14 die­ną, kai Lie­tu­va pa­ger­bia nu­ken­tė­ju­siuo­sius nuo so­vie­tų re­ži­mo - iš­trem­tus į la­ge­rius. Nuo šiol Ka­ta­li­kų baž­ny­čia Lie­tu­vo­je mi­nės Pa­lai­min­tą­jį, ku­ris 25 sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ka­lė­jo so­vie­tų la­ge­riuo­se.

Kil­nios sie­los žmo­gus
Ka­ted­ros aikš­tė ne­tilp­ti­nai pil­na žmo­nių bu­vo dar ge­ro­kai iki Eu­cha­ris­ti­jos pra­džios. Vy­ko mal­dos ir gie­do­ji­mai. Lie­tu­vos jau­ni­mo die­nų da­ly­viai gie­do­da­mi him­ną iš­kil­min­go­se ei­ty­nė­se įne­šė kry­žių - Lie­tu­vos jau­ni­mo die­nų sim­bo­lį.

Be­ati­fi­ka­ci­jos ce­re­mo­ni­ją įvy­ko šv. Mi­šių pra­džio­je - šven­tų­jų pa­skel­bi­mo kon­gre­ga­ci­jos pre­fek­tas per­skai­tė po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus Apaš­ta­liš­ką­jį laiš­ką, lei­džian­tį ti­tu­luo­ti ar­ki­vys­ku­pą Te­ofi­lių Ma­tu­lio­nį Pa­lai­min­tuo­ju. Šį laiš­ką per­da­vė Kai­šia­do­rių vys­ku­pui Jo­nui Iva­naus­kui. Po to bu­vo ati­deng­tas ka­no­ni­nis nau­jo­jo Pa­lai­min­to­jo pa­veiks­las, Lie­tu­vos ka­riai įne­šė Pa­lai­min­to­jo sar­ko­fa­gą prie al­to­riaus. Pa­veiks­le pal. Te­ofi­lius Ma­tu­lio­nis pa­vaiz­duo­tas su vys­ku­po dra­bu­žiais ir ka­li­nio uni­for­ma ka­lė­ji­mo ba­ra­kų fo­ne.

Iš pir­mo žvilgs­nio kuk­li be­ati­fi­ka­ci­jos ce­re­mo­ni­ja yra vi­suo­ti­nės Baž­ny­čios do­va­na vie­tos Baž­ny­čiai. Ar­ki­vys­ku­po Te­ofi­liaus Ma­tu­lio­nio pa­skel­bi­mas pa­lai­min­tuo­ju lei­džia šiuo­lai­ki­niams ti­kin­tie­siems at­ras­ti ja­me sek­ti­ną pa­vyz­dį, tą sa­vo ho­mi­li­jo­je pa­brė­žė ir po­pie­žiaus le­ga­tas.

„Šian­dien vi­siems šven­tė. Pra­ei­ties kan­čių at­mi­ni­mas ne­tu­ri tem­dy­ti mū­sų džiaugs­mo, bet tu­ri vi­siems pri­min­ti pa­rei­gą at­leis­ti, gerb­ti ar­ti­mą ir už jį mels­tis, taip pat ir už prie­šą. Kan­ki­nys Te­ofi­lius Ma­tu­lio­nis bu­vo nuo­lan­kus, dos­nus, ro­mus ir iš­ti­ki­mas žmo­gus. Jis vi­sus mo­ko, kaip rei­kia gy­ven­ti, mels­tis, ken­tė­ti ir dirb­ti di­des­nei Die­vo gar­bei ir sie­lų iš­ga­ny­mui. Jo sie­lo­je ne­bu­vo ją da­li­jan­čių sie­nų. Jo šir­dis bu­vo ku­pi­na be­ri­bės mei­lės, už­kre­čia­mos ra­my­bės, gai­les­tin­go ge­ru­mo. Se­ki­me juo!“ - ra­gi­no kar­di­no­las A. Ama­to pa­brėž­da­mas, kad tai Die­vo ma­lo­nė su­kil­ni­no ar­ki­vys­ku­po sie­lą ir to­dėl jis su­ge­bė­jo ma­ty­ti Die­vo ge­ru­mą ir jo Ap­vaiz­dą taip pat ir tuo­se žmo­nė­se, ku­riuo­se ki­ti ma­tė tik ne­apy­kan­tą ir blo­gį. 

Pa­vyz­dys jau­ni­mui
Pa­mal­do­se da­ly­va­vo įvai­rių tau­ty­bių ti­kin­tie­ji at­vy­kę iš vi­so pa­sau­lio, to­dėl - nors pa­grin­di­nės šv. Mi­šių da­lys vy­ko lo­ty­nų kal­ba - į li­tur­gi­ją bu­vo įtrauk­tos ir na­cio­na­li­nės kal­bos: skai­ti­niai bu­vo per­skai­ty­ti ru­sų ir len­kų kal­bo­mis, o Vi­suo­ti­nės mal­dos pra­šy­mai - lie­tu­vių, lat­vių, ru­sų, bal­ta­ru­sių, len­kų ir an­glų kal­bo­mis.

Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo ir aukš­čiau­si Lie­tu­vos val­džios at­sto­vai - pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ji šv. Mi­šių pa­bai­go­je pa­sa­kė trum­pą kal­bą, prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pranc­kie­tis. Pri­pa­ži­ni­mo žo­džius šven­tės da­ly­viams ta­rė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas, pa­brėž­da­mas, kad esa­me di­de­lio is­to­ri­nio įvy­kio liu­di­nin­kai, pa­dė­ko­jo už da­ly­va­vi­mą Be­ati­fi­ka­ci­jos iš­kil­mė­se. Ro­dy­da­mas sek­ti­nu pa­vyz­džiu ar­ki­vys­ku­pą Te­ofi­lių Ma­tu­lio­nį, jis šil­tais žo­džiais krei­pė­si į jau­nus žmo­nes - Lie­tu­vos jau­ni­mo die­nų da­ly­vius.

„My­lė­ki­te tie­są ir nie­ka­da ne­si­len­ki­te me­lui. Tie­sa pa­da­rys Jus lais­vus“, - ra­gi­no Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas.

Te­re­sa Vo­ro­bej