Apie tai, kad kun. Mar­juš - tai idė­jų gei­ze­ris ir dar­bo ti­ta­nas, ži­no kiek­vie­nas, kas bu­vo su juo su­si­dū­ręs. Ne­nuils­tan­tis mi­nant ta­kus pas žmo­nes, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ti įgy­ven­din­ti kū­ry­bi­nius ir ori­gi­na­lius pro­jek­tus, pa­te­ko pas Ri­tą Ta­ma­šu­nie­nę ir ma­ne. Pri­si­me­nu, kaip drau­ge svars­tė­me, nuo ko pra­dė­ti…

O vė­liau vis­kas pra­dė­jo dė­lio­tis… R. Ta­ma­šu­nie­nė krei­pė­si į drau­gi­ją „Wspólno­ta Pols­ka“ ir nuo­šir­džiai pri­ta­rus pir­mi­nin­kui Lion­gi­nui Ko­mo­lov­skiui (Ko­mołow­ski) ir ak­ty­viai įsi­trau­kus or­ga­ni­za­ci­jos ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui Ma­re­kui Ru­žyc­kiui (Różyc­ki) ga­lė­jo­me pa­teik­ti pa­raiš­ką. Taip į pro­jek­tą įsi­trau­kė Mai­šia­ga­los Ku­ni­go Ju­ze­fo Ob­rembs­kio mu­zie­jus.

Pra­si­dė­jo pa­si­ruo­ši­mo dar­bai. Fo­to­gra­fas Mar­jan Dzvi­nel ei­da­vo sker­sai iš­il­gai po Vil­niaus kraš­tą, kad pa­da­ry­tų kuo ge­res­nes nuo­trau­kas, pa­gau­tų ne­pa­kar­to­ja­mą švie­są. Nuo­trau­ko­mis pa­dė­jo ir Te­re­sa Vo­ro­bej, nes, pa­vyz­džiui, pa­aiš­kė­jo, kad Šv. Jad­vy­gos al­to­rius pran­ciš­ko­nų baž­ny­čio­je yra ap­klo­tas fo­li­ja, nes kaip tik vy­ko vit­ra­žo mon­ta­vi­mo dar­bai.

Ga­liau­siai su­rin­ko­me me­džia­gą ir pra­dė­jo­me dis­ku­si­jas, kaip tu­ri at­ro­dy­ti vi­su­ma. At­si­ra­do še­ši sten­dai su gra­žio­mis nuo­trau­ko­mis ir teks­tais iš šv. Faus­ti­nos, šv. Jo­no Pau­liaus II ir pal. My­ko­lo So­poc­kos raš­tų. De­ra pa­brėž­ti, kad su ma­ke­tais ir ku­riant ga­lu­ti­nį efek­tą dir­bo Jo­a­na Skoč­kov­ska (Jo­an­na Skocz­kow­ska) iš Var­šu­vos.

Sim­bo­liš­ka ir svar­bu
Tre­čia­die­nį, rug­pjū­čio 3 d., pa­ro­da pir­mą kar­tą bu­vo eks­po­nuo­ja­ma ir pa­čio­je LR Se­na­to kan­ce­lia­ri­jo­je.

„Tai - la­bai sim­bo­liš­ka ir la­bai svar­bu, kad ši pa­ro­da yra eks­po­nuo­ja­ma Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­te, nes ži­no­me, kad Se­na­tas glo­bo­ja Po­lo­ni­ją ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius len­kus, tarp jų ir tuos, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je, o ka­dan­gi ne vi­si ga­li at­va­žiuo­ti į Vil­nių pa­ma­ty­ti vie­tas, ku­rios su­si­ju­sios su Die­vo Gai­les­tin­gu­mo kul­tu, dėl šios pa­ro­dos jie ga­lė­jo jas ap­lan­ky­ti vir­tu­a­liai, per­skai­ty­ti ir su­ži­no­ti, kad bū­tent šia­me mies­te vis­kas ir pra­si­dė­jo…“ - kal­bė­jo Se­na­to vi­ce­mar­šal­ka Ma­ri­ja Koc.

Vil­niaus kraš­tui Se­na­te at­sto­va­vu­si Vil­niaus ra­jo­no me­rė Ma­ri­ja Rekst pa­si­džiau­gė, kad pa­ga­liau daug žmo­nių su­ži­nos, kad ne tik Kro­ku­va, bet ir Vil­niaus yra Gai­les­tin­gu­mo mies­tas.

„Ge­rai, kad at­si­ra­do ši pa­ro­da, ku­ri pa­dės vi­siems įsi­są­mo­nin­ti, kad Vil­nius - tai mies­tas, ku­riam te­ko di­de­lė at­sa­ko­my­bė skleis­ti gai­les­tin­gu­mo kul­tą. Su­vo­kia­me šią mi­si­ją. Vyk­do­me ją ne tik įam­žin­da­mi vie­tas ir žmo­nes, su­si­ju­sius su gai­les­tin­gu­mo sklei­di­mu - rū­pi­na­mės se­se­rų vie­nuo­lių kop­ly­čia Pry­čiū­nuo­se, kon­sek­ra­vo­me pir­mą­ją pa­sau­ly­je pal. kun. M. So­poc­kos baž­ny­čią Juod­ši­liuo­se. Kas­die­nia­me gy­ve­ni­me da­ro­me gai­les­tin­gu­mo dar­bus steng­da­mie­si pa­dė­ti sto­ko­jan­tiems žmo­nėms ir su­da­ry­da­mi gy­ven­to­jams są­ly­gas, kad Evan­ge­li­jos ver­ty­bės bū­tų įgy­ven­di­na­mos kas­die­nia­me gy­ve­ni­me“, - per ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją kal­bė­jo me­rė.

Di­de­lį su­si­do­mė­ji­mą su­kė­lė fil­mas „Pa­si­ti­kiu Ta­vi­mi“, ku­riam sce­na­ri­jų yra pa­ra­šęs kun. Mar­juš ir ku­rį ga­li­ma bu­vo pa­ma­ty­ti pa­ro­do­je. Tai pa­ska­ti­no dau­ge­lį pa­dis­ku­tuo­ti apie len­kų ir lie­tu­vių san­ty­kius, ieš­ko­ti til­to, ku­ris su­jung­tų abi tau­tas tvir­tu ry­šiu. Vi­si pri­pa­ži­no, kad ge­riau­sia til­tą sta­ty­ti re­mian­tis gai­les­tin­gu­mu.

Kū­rė­jams ši pa­ro­da ir da­ly­va­vi­mas Se­na­te - tai di­de­lė gar­bė ir džiaugs­mas, ku­riuos ga­li­ma bu­vo iš­skai­ty­ti kun. Mar­ju­šo vei­de. O tai tik pra­džia…

Pa­ro­da Vil­niu­je
Jau rug­sė­jo 4 d. vil­nie­čiai pa­tys ga­lės įver­tin­ti  pa­ro­dą, nes Vil­niaus len­kų kul­tū­ros na­muo­se vyks iš­kil­min­gas jos ati­da­ry­mas. Pa­ro­dą ly­dės kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tas, Len­kų te­at­ro stu­di­jos ak­to­riai (tarp jų Ag­nieš­ka Rav­do) skai­tys „Die­no­raš­čio“ iš­trau­kas (re­ži­sie­rė Li­li­ja Kiej­zik), o kiek­vie­nas ap­si­lan­kęs pa­ro­do­je ga­lės pa­si­im­ti na­mo… is­to­ri­nį „Ag­nu­se­ką“. Tie, kas ne­ži­no, kas tai yra, su­ži­nos apie tai per pa­ro­dos ati­da­ry­mą, o tie, ku­rie ži­no, tu­rės Ju­bi­lie­ji­nių Gai­les­tin­gu­mo me­tų at­mi­ni­mą. Vė­liau pa­ro­da pra­dės ke­lio­nę po Vil­niaus kraš­tą (tuo pa­si­rū­pins Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė), kad kiek­vie­nas ga­lė­tų įsi­ti­kin­ti, jog ne­rei­kia to­li ieš­ko­ti to, kas yra la­bai ar­ti…

„… kai bu­vau pas tą dai­li­nin­ką, ku­ris ta­po šį pa­veiks­lą, ir pa­ma­čiau, kad nė­ra toks gra­žus kaip Jė­zus (…) Ta­da iš­gir­dau to­kius žo­džius: „Ne da­žų ar tep­tu­ko gro­žy­bė yra šio pa­veiks­lo di­dy­bė, bet Ma­no ma­lo­nė­je“ (Dien., 313). Pa­si­nau­do­ki­me šia ma­lo­ne, Gai­les­tin­gu­mo me­tai vis dar tę­sia­si.
Pas­ku­ti­nis pro­jek­to eta­pas bus va­do­vas „Vil­nius - Gai­les­tin­gu­mo mies­tas“. Apie pa­ro­dą ir vi­sus su ja su­si­ju­sius įvy­kius dar ne kar­tą in­for­muo­si­me.

Monika Urbanovič
Vilniaus krašto savaitraštis