Šią vasarą kelionės automobiliu iš sostinės į pajūrį – lėtesnės. Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuotojams tenka sumažinti greitį dėl tam tikruose ruožuose aktyviai vykdomų rekonstrukcijos darbų. Nors rimtų eismo įvykių šiemet čia ir fiksuojama mažiau, susiduriama su kitomis nuostolius lemiančiomis bėdomis.

Vasarai įpusėjus ir įsibėgėjus atostogų sezonui, daug Lietuvos keliautojų atostogas pasirinko praleisti Baltijos šalyse, kelionėms pasirinkdami Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalis. Taip daroma ir dėl saugumo, susijusio su COVID-19 plitimu, ir dėl sumažėjusių skrydžių į svečias šalis. Tad pasirinkusiems šiemet keliones per Baltijos šalis verta apžvelgti ir šių šalių vairuotojų įpročius bei lūkesčius. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad vairuojantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai iš kitų vairuotojų tikisi ir vertina skirtingus elgesio bruožus.

Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi. Tyrimas parodė, kad mūsų šalies vairuotojai aktyviau nei latviai ir estai seka automobilio detalių būklę. Lietuvos vairuotojai daugiau nei latviai ir estai tikrina stabdžius ir tepalus. Estai dažniausiai iš visų Baltijos šalių vairuotojų prižiūri degalų kiekį bake. Skaičiai rodo, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi langų ir veidrodėlių priežiūra.

Tropinių karščių banga veikia vairuotojų savijautą, todėl tokiu laikotarpiu keliuose pastebimai padaugėja smulkių eismo įvykių. Draudikai pastebi, kad dėl didelio karščio eismo įvykių pagausėja net ir įprastose situacijose bei gerai pažįstamuose maršrutuose, todėl perspėja rūpintis savo savijauta ir neprarasti atidumo.

Liepos 1 d. keisis žaliosios kortelės (angl. Green Card) – privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį – forma ir spalva. Kirtus mūsų šalies sieną, pakaks žaliosios kortelės dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formoje. Tokia galimybė įteisinta visose valstybėse, kuriose veikia žaliosios kortelės sistema.

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Laisvėjant karantino sąlygoms vis daugiau vairuotojų grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir važiuoja į darbą. Draudikai pataria prieš sėdant už karantino laikotarpiu mažai naudoto automobilio vairo patikrinti tepalų kiekį, žibintų bei padangų būklę. Taip pat reikėtų pasirūpinti ir garaže ar automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusios transporto priemonės langų bei valstybinių numerių švara.

Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo. Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus.

Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo. Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus.

Lietuvos vairuotojai dažniau nei kitų Baltijos šalių atstovai naudojasi automobiliniais vaizdo registratoriais. Be to, absoliuti dauguma juos turinčių lietuvių įsitikinę šių prietaisų nauda, o Latvijos ir Estijos gyventojai nusiteikę gerokai skeptiškiau.