Nuo tada, kai 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbta apie visų Lietuvos oro vartų (Vilniaus, Kauno ir Palangos) sujungimą į vieną įmonę (Lietuvos oro uostus), valstybės įmonė skaičiuoja 235 proc. išaugusį pelną (EBITDA).

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „Boeing 767“, kuris pažymėjo reguliarių užsakomųjų tolimųjų skrydžių į Madagaskarą pradžią. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro vartai suteiks visas operacines galimybes, skirtas aptarnauti šiems ilgųjų nuotolių skrydžiams.

Bendrovės Lietuvos oro uostai praėjusių metų grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, siekė 8,4 mln. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei 2017-aisiais.

2018 m. buvo geriausi Lietuvos oro uostų aviaciniai metai - aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose - Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs.

Italija pagrasino uždaryti savo oro uostus, jeigu Vokietijos pietinė Bavarijos žemė išties ketina grąžinti daugybę per Italiją į Vokietiją atvykusių migrantų.

Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) kompiuterinės sistemų gedimas antradienį privertė atidėti beveik pusę skrydžių Senajame žemyne, pranešė tarnyba.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį Vyriausybėje teiks pasiūlymą nustatyti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžių duomenų apie oro keliais atvykstančius ar išvykstančius keleivius naudojimo būdus, sąlygas ir tvarką.

Tarp punktualiausių oro uostų pasaulyje patenkantys Lietuvos oro uostai reguliariai atlieka analizę, kurios metu aiškinasi, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja lėktuvai. Rezultatai parodė, kad dažniausios skrydžių vėlavimų priežastys – atvykstančio orlaivio vėlavimas ir oro eismo apribojimai. Kiek retesnės, tačiau ne mažiau svarios priežastys yra susijusios su techniniais nesklandumais ir skrydžiams nepalankiomis oro sąlygomis.

Šių metų gegužė šalies aviacijoje tapo simboline – Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei pusę milijono keleivių, t. y. 13,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, ir pasiekė geriausią rezultatą Lietuvos aviacijos istorijoje. Iki šiol rekordininku pagal keleivių skaičių laikytas 2016 m. rugpjūtis, kai buvo pervežta 481 tūkst. keleivių, o tai – 6 proc. mažiau nei šių metų gegužę.

Akių nuo telefonų neatplėšiantys keleiviai ir susistemintos informacijos apie oro uostus trūkumas – taip kilo idėja sukurti FLIO, mobiliąją programėlę, šiuo metu vienijančią daugiau nei 900 viso pasaulio oro uostų, tarp kurių jau yra ir visi trys Lietuvos oro vartai – Vilnius, Kaunas ir Palanga. 2015 m. pasaulį išvydusios programėlės atstovas teigia – ji yra sprendimas, patenkinsiantis visus Lietuvos oro uostų keleivių poreikius.

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24