Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui. Tuo metu didesnė dalis lietuvių (55 proc.) automobilį naudoja 6–9 metus ar ilgiau. Kita vertus, pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių renkasi įsigyti naujus ar apynaujus automobilius.

Penktadienį Seime per nenumatytą posėdį po svarstymo buvo pritarta automobilių registracijos mokesčiui.

Gruodis didmiesčių vairuotojams metai iš metų tampa bene sudėtingiausiu mėnesiu, kai oro sąlygos ir kalėdinė karštligė kuria spūstį po spūsties. Tad patyrusio vairuotojo Gyčio bei kasdien miestą naršančio žurnalisto Orijaus Gasanovo paklausėme, kaip mieste judėti pigiau, saugiau ir dar aplenkiant minią.

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar brangu būti draugišku aplinkai, jei vairuoji „dyzelį“?

Tėveliai, besinaudojantys pavėžėjimo paslaugomis ir norintys keliauti su mažais vaikais, iki šiol susidurdavo su problema, mat tik nedaugelyje automobilių galėjo būti užtikrintas mažųjų keleivių saugumas. Tačiau nuo šiol, išsikvietus „Bolt“ specialios kategorijos automobilį, dėl to jaudintis neteks, nes jame bus įrengta vaikiška paaukštinimo kėdutė.

Iškritęs pirmasis sniegas ir ledo gremžtukų vairuotojus privertęs ieškoti naktinis šaltukas – aiškus signalas, jog jau būtina automobilį visapusiškai paruošti žiemai. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis perspėja, kad vien padangų pasikeisti toli gražu nepakaks, o viena rimčiausių techninių grėsmių įvardija neprižiūrėtą stabdžių sistemą.

Pirmadienio popietę Vilniaus centre buvę žmonės stebėjo išskirtinį reginį – Nepriklausomybės aikštėje šalia Lietuvos Respublikos Seimo ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos buvo išrikiuota kelios dešimtys naujutėlaičių automobilių – kai kurių net prekybos salonuose dar nėra. Jie visi varžosi dėl išskirtinio prizo – „Lietuvos metų automobilio 2020“.

Statistikos duomenimis, kasmet Europos Sąjungos (ES) šalių keliuose žūsta daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, dar daugiau jų patiria rimtas traumas. Spalio 13-ąją Europos šalyse minima saugaus eismo diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į keliuose slypinčius pavojus ir skatinti žmones juose elgtis atsargiau. Nelaimingų atsitikimų atveju siekiant išgelbėti gyvybes šiandien padėti gali ir šiuolaikinės inovatyvios technologijos.

Baltijos šalių vairuotojai svajoja apie skirtingus automobilius ir, turėdami galimybę įsigyti naują transporto priemonę, rinktųsi skirtingus jų modelius. Tyrimas parodė, kad daugiausia Lietuvos ir Estijos vairuotojų norėtų įsigyti visureigį, o dauguma latvių – šeimos automobilį. Beveik dvigubai daugiau lietuvių nei latvių ar estų rinktųsi elektromobilius. Mūsų šalies vairuotojai dažniau nei kaimynai norėtų pirkti kompaktinės klasės automobilį.

Norint nugalėti konkurse „Geriausias Lietuvos vairuotojas“, nepakanka gerai jausti automobilį ir mokėti jį pačiam suremontuoti. Konkurso organizatoriai finalo dalyviams sugalvoja begalę sudėtingiausių užduočių: nuo teorinių žinių apie automobilizmą ir eismą patikrinančių testų iki praktinių pasikrapštymų, parodančių automobilio veikimo išmanymą. O vairuoti finale šiemet reikėjo taip pat ne vieną, o tris visiškai skirtingus automobilius, prieš tai nesusipažinus su jais ir rodant gebėjimus skirtingose trasose.