Tyrimai rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų išsiverčia be nuosavo automobilio. Naujausiais duomenimis, mūsų šalyje šios transporto priemonės neturi 25 proc. žmonių. Jie naudojasi viešuoju transportu, pavežėjų, automobilius ir paspirtukus nuomojančių įmonių paslaugomis, renkasi kitas transporto priemones arba automobiliuose sėdasi į keleivio vietas.

Didžioji dalis Lietuvos vairuotojų automobilį į kitą keičia kas 4-6 metus. Pagrindine asmeninio transporto pokyčio priežastimi dažniausiai įvardintas atsibodęs automobilio remontas. Tokie rezultatai paaiškėjo draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausos metu.

Ilgesnė ar trumpesnė kelionė su, rodos, techniškai tvarkingu automobiliu, gali baigtis visai neplanuotai. Dėl įvairių operatyviai nepataisomų gedimų ar pažeidimų apie 70 proc. nesklandumų kelyje patyrusių automobilių techninės pagalbos specialistams tenka transportuoti.

Nuo liepos pirmosios Lietuvoje lengvųjų automobilių pirkėjai turi sumokėti ir vadinamąjį taršos mokestį, jei įsigyjamas automobilis išmeta didesnį CO2 kiekį. „Regitros“ duomenimis, vien per pirmąsias porą savaičių nuo mokesčio įsigaliojimo jį sumokėjo 16 tūkst. asmenų. Tačiau draudikai prognozuoja, kad gali atsirasti vairuotojų, kurie mėgins sutaupyti nusipirkto automobilio tiesiog neperregistruodami.

Kodėl vienas naudotas automobilis atranda naują šeimininką vos per kelias dienas, o kitas ištisus mėnesius „kabo“ skelbimų lentose? Pasirodo, kaip gyvenime, taip ir dėvėtų automobilių rinkoje viską lemia pirmas įspūdis, prie kurio labiausiai prisideda transporto priemonės švara, tvarka.

Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša per langą, tikėdamiesi, kad karštį sumažins ir atgaivins vėjas. Tą patį dažnai daro ir keleiviai, nesusimąstydami, kad šis iš pažiūros nekaltas įprotis gali baigtis nelaimingais atsitikimais.

Lietuvos vairuotojai dažniau nei latviai ir estai plauna automobilius. Tyrimas parodė, kad daugiau lietuvių nei Estijos bei Latvijos vairuotojų transporto priemonių švara rūpinasi kartą per savaitę. Tuo tarpu latviai dažniau nei kaimyninių šalių vairuotojai į plovyklą užsuka tuomet, kai automobilis tampa nešvarus.

Visą savaitę skirtinguose Lietuvos regionuose siautusi audra – išskirtinė, nes jos padaryti nuostoliai kitokie nei įprastai, rašoma pranešime spaudai. Draudikai suskaičiavo, kad ji šiemet vienodai nuskriaudė tiek automobilių, tiek būstų savininkus. Labiausiai nukentėjo transporto priemonių variklių dangčiai, stogai bei priekiniai stiklai. Būsto draudime daugiausiai pranešimų sulaukta apie krušos sukapotus terasų stogelius. „Gjensidige“ šiuo metu yra registravusi 300 įvykių, susijusių su žala būstui ir transportui. Nuostoliams atlyginti rezervuota 340 tūkst. eurų. Labiausiai kliuvo Vilniui, Kaunui ir jų rajonams.

Per visą Lietuvą kelias dienas iš eilės slenkanti audra gyventojams ir įmonėms kainuos kelis šimtus tūkstančių eurų, skaičiuoja draudikai, kurie jau rezervuoja lėšas žaloms padengti. Draudimo bendrovė BTA per pirmąsias dvi savaitės dienas teigia sulaukusi virš šimto pranešimų apie žalas gyventojų turtui ir transportui, iš jų beveik pusė susiję su krušos apgadintais automobiliais.

„Volkswagen“ ir „Audi“ atstovai Lietuvoje atvėrė elektronines parduotuves, kuriose vairuotojai galės išsirinkti ir gauti automobilį neišeidami iš namų.