Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša per langą, tikėdamiesi, kad karštį sumažins ir atgaivins vėjas. Tą patį dažnai daro ir keleiviai, nesusimąstydami, kad šis iš pažiūros nekaltas įprotis gali baigtis nelaimingais atsitikimais.

Lietuvos vairuotojai dažniau nei latviai ir estai plauna automobilius. Tyrimas parodė, kad daugiau lietuvių nei Estijos bei Latvijos vairuotojų transporto priemonių švara rūpinasi kartą per savaitę. Tuo tarpu latviai dažniau nei kaimyninių šalių vairuotojai į plovyklą užsuka tuomet, kai automobilis tampa nešvarus.

Visą savaitę skirtinguose Lietuvos regionuose siautusi audra – išskirtinė, nes jos padaryti nuostoliai kitokie nei įprastai, rašoma pranešime spaudai. Draudikai suskaičiavo, kad ji šiemet vienodai nuskriaudė tiek automobilių, tiek būstų savininkus. Labiausiai nukentėjo transporto priemonių variklių dangčiai, stogai bei priekiniai stiklai. Būsto draudime daugiausiai pranešimų sulaukta apie krušos sukapotus terasų stogelius. „Gjensidige“ šiuo metu yra registravusi 300 įvykių, susijusių su žala būstui ir transportui. Nuostoliams atlyginti rezervuota 340 tūkst. eurų. Labiausiai kliuvo Vilniui, Kaunui ir jų rajonams.

Per visą Lietuvą kelias dienas iš eilės slenkanti audra gyventojams ir įmonėms kainuos kelis šimtus tūkstančių eurų, skaičiuoja draudikai, kurie jau rezervuoja lėšas žaloms padengti. Draudimo bendrovė BTA per pirmąsias dvi savaitės dienas teigia sulaukusi virš šimto pranešimų apie žalas gyventojų turtui ir transportui, iš jų beveik pusė susiję su krušos apgadintais automobiliais.

„Volkswagen“ ir „Audi“ atstovai Lietuvoje atvėrė elektronines parduotuves, kuriose vairuotojai galės išsirinkti ir gauti automobilį neišeidami iš namų.

Smulkūs automobilio gedimai – rūpestis, kurio sprendimą šiuo metu esame linkę nukelti į ateitį. Vis tik kai kuriais atvejais, ignoruodami iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus defektus, rizikuojame patirti dar didesnių nuostolių. Draudikų teigimu, delsimas ne tik didina išlaidas, bet ir gali kelti grėsmę eismo saugumui.

Apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų žmonės turi nepamiršti net ir sėsdami į savo automobilį. Draudikai vairuotojams pataria vengti tiesioginio kontakto su kitais vairuotojais, tarnybų bei degalinių darbuotojais. Šeimos gydytojas ragina nepamiršti, kad apsaugos priemonių nuo koronaviruso būtina turėti ne tik namuose ar darbe, bet ir automobilyje.

Dėl karantino Lietuvoje pastebimai sumažėjo eismo srautas – daugelis vairuotojų prie vairo sėda tik esant būtinybei. „Lietuvos draudimas“ primena, kad net ir retos kelionės turi būti saugios, todėl vairuotojams pataria, kaip tinkamai pasirūpinti savo automobiliu karantino sąlygomis ir paruošti jį jau nuo balandžio keliuose laukiantiems pokyčiams, kurių svarbiausias – žieminių padangų keitimas.

Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams – tikras išbandymas, varantis į neviltį, o kartu skatinantis improvizuoti ir pasitelkti išradingumą. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, šis išradingumas labai dažnai prasilenkia su kelių eismo taisyklėmis, todėl už jį susilaukiama nuobaudų. Taigi kur ir kaip automobilio statyti nederėtų?

Vilniaus miesto savivaldybė, valydama po žiemos susikaupusį smėlį, imasi naujovės – priverstinai patraukia kelkraščiuose paliktus automobilius, trukdančius kokybiškai valyti gatves. Neretai automobilių savininkai nepaiso informacinių pranešimų ir prašymų laikinai patraukti automobilius, taip trukdydami nuvalyti gatvės pakraščiuose susikaupusį purvą ir užtikrinti tvarkingą, švarią bei sveiką gyvenamąją aplinką.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24