Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams – tikras išbandymas, varantis į neviltį, o kartu skatinantis improvizuoti ir pasitelkti išradingumą. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, šis išradingumas labai dažnai prasilenkia su kelių eismo taisyklėmis, todėl už jį susilaukiama nuobaudų. Taigi kur ir kaip automobilio statyti nederėtų?

Vilniaus miesto savivaldybė, valydama po žiemos susikaupusį smėlį, imasi naujovės – priverstinai patraukia kelkraščiuose paliktus automobilius, trukdančius kokybiškai valyti gatves. Neretai automobilių savininkai nepaiso informacinių pranešimų ir prašymų laikinai patraukti automobilius, taip trukdydami nuvalyti gatvės pakraščiuose susikaupusį purvą ir užtikrinti tvarkingą, švarią bei sveiką gyvenamąją aplinką.

Ne tik nuo automobilio pagaminimo metų ar jo nusidėvėjimo priklauso kelyje įvykstančių transporto priemonės gedimų dažnis. Draudikai pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo atvejų, kai pagalbos kelyje tarnybą kviečia naujesnių automobilių vairuotojai. Specialistai teigia, kad elektronikos gedimų vairuotojai savarankiškai įveikti neįstengia.

Šalies gyventojai renkasi įsigyti brangesnius ir naujesnius automobilius, o naujai transporto priemonei pirkti jie į banką dažniau kreipiasi dėl automobilių lizingo nei paskolos, rodo „Swedbank“ duomenys. Per praėjusius metus gyventojai „Swedbank“ sudarė 48 proc. daugiau lizingo sutarčių nei 2018 m., ir 3 iš 4 lizingo būdu įsigytų automobilių buvo visiškai naujos arba iki vienerių metų amžiaus transporto priemonės.

Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų.

Jei jūsų automobilis pateko į eismo įvykį, kuris įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, jūs turite teisę prašyti pakaitinio automobilio arba kompensuoti transporto išlaidas tuo laikotarpiu, kai jūsų automobilis yra remontuojamas. Dauguma draudimo bendrovių pakaitinio automobilio skyrimo klausimą su suinteresuotu žmogumi yra pasirengusios aptarti bet kuriame žalos administravimo etape, tačiau nė vienas draudikas atskirai apie tokią galimybę neinformuoja.

Hibridiniai automobiliai, kurių skiriamaisiais bruožais tapę ekonomiškumas ir tvarumas – toliau nepaliaujamai populiarėja. Nors tiek Baltijos šalių, tiek ir Ukrainos gyventojai jau pamėgę konkrečių gamintojų hibridines transporto priemones, pasak ekspertų, į rinką atkeliaujantys naujieji modeliai gali įnešti pokyčių. Tad kokių modelių hibridai sulauks daugiausiai lietuvių, latvių, estų ir ukrainiečių dėmesio 2020-aisiais?

Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui. Tuo metu didesnė dalis lietuvių (55 proc.) automobilį naudoja 6–9 metus ar ilgiau. Kita vertus, pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių renkasi įsigyti naujus ar apynaujus automobilius.

Penktadienį Seime per nenumatytą posėdį po svarstymo buvo pritarta automobilių registracijos mokesčiui.

Gruodis didmiesčių vairuotojams metai iš metų tampa bene sudėtingiausiu mėnesiu, kai oro sąlygos ir kalėdinė karštligė kuria spūstį po spūsties. Tad patyrusio vairuotojo Gyčio bei kasdien miestą naršančio žurnalisto Orijaus Gasanovo paklausėme, kaip mieste judėti pigiau, saugiau ir dar aplenkiant minią.

Puslapis 1 iš 22
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24