Naujasodžiuose ir Kazbėjuose – dviejuose ilga grandine palei Vokės upę prie pat Senojo Gardino plento išsidėsčiusiuose, 1995 m. prie Vilniaus prijungtuose kaimuose istorinių paminklų nėra daug. Vienintelis matomas praeities ženklas – netoliese įsikūrusios kapinaitės ir bendrovės „Spółka akcyjna wielkich pieców i Zakładów Ostrowieckich“ 1935 metais pastatytas tiltas per Vokę. Tokių tiltų kaip šis Lietuvoje liko vos keli. Identiškas, nors gerokai ilgesnis, veda per Nerį Nemenčinėje.
Neseniai šių gyvenviečių gyventojus pasiekė žinia, kad tiltą planuojama nugriauti. Anot sostinės savivaldybės, jo konstrukcija avarinės būklės, nes nebuvo rekonstruojama per 80 metų. Žmonės prisimena, kad tiltas ne kartą buvo remontuotas, tačiau tai tebuvo vadinamieji kosmetiniai remontai. Paskutinį kartą dangos lentos buvo keičiamos maždaug prieš 10 metų.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyr. specialisto Ąžuolo Steponavičiaus, tiltas yra avarinės būklės, jo konstrukcija labai pažeista korozijos.
Važiuoti tiltu dar visai neseniai galėjo lengvesnės nei trijų tonų transporto priemonės. Kasdien per jį važiuodavo apie 500-600 automobilių. Likus savaitei iki Velykų kaime pasirodė darbininkai, planavę demontuoti tiltą, tačiau gyventojai stojo piestu ir neleido jiems to padaryti.
„Niekas mūsų neklausė, norime mes ar ne, kad tiltas būtų nugriautas. Vilniaus meras iki kol informacija nebuvo skelbta televizijoje, apskritai nesidomėjo šiuo klausimu. Tačiau kažkurios dienos vakarą atvažiavo pamatyti mūsų tilto“, - pasakojo Naujakiemio gyventoja, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vietos poskyrio pirmininkė Anželika Zenovič. Anot pašnekovės, apžiūrėjęs tiltą Remigijus Šimašius paneigė buvus planus jį nugriauti ir pasakė, kad tiltą reikia restauruoti. „Apimtas gerumo buvo net pažadėjęs, kad jei pavojingą tiltą prireiks nugriauti, pastatys mums naują. Matyt, laikui bėgant Valdovų rūmai bus ne vienintelis Vilniuje atstatytas paminklas“, - juokauja ponia Anželika.
Senojo, pavojingo tilto vietoje pagal planą turėtų būti pastatytas 24 m ilgio ir 11 m pločio dviejų eismo juostų tiltas.
Pokalbyje su savaitraščiu kaimo gyventojai spėliojo, neva naujas tiltas, ko gero, reikalingas vienai privačiai įmonei, kuri planuoja netoliese esančiame Daniliškių kaime eksploatuoti žvyro karjerą.
Verslo planas
Žvyro karjeras turėtų atsirasti buvusioje paskutinio Trakų Vokės savininko grafo Jono Mykolo Tiškevičiaus žemėje. Pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutui gruntus buvo išnuomoję, o atėjus laikui privatizavo jo darbuotojai. Privačius sklypus pardavę gavo pasakiškus pinigus, už juos, kaip su pavydo gaidele balse kalba vietos gyventojai, gali sau leisti po keturis kartus per metus ilsėtis egzotiškose šalyse. Deja, Kazbėjų ar Naujasodžių gyventojai iš kartos į kartą gyvenantys šiose apylinkėse tuo pasigirti negali. Iki šių dienų negali atgauti jiems priklausančios jų protėvių žemės.
„Kazbėjuose beveik 70 ha žemės buvo išdalyta 150 pretendentų tik dokumentaliai, pagal bendrosios nuosavybės principą. Kitas sklypas turėjo būti padalytas prie Daniliškių, tačiau, deja, atiteko kažkam kitam“, - apgailestauja Helena Zenovič, aktyvi visuomenininkė, kuri jau 21 metus yra Lietuvos lenkų sąjungos Naujasodžių poskyrio pirmininkė. Didelė dalis žemės, užgrobta gamyklų poreikiams ir kitiems tikslams, galėtų būti grąžinta žmonėms buvusioje Tiškevičių žemėje, tačiau ilgus metus institutas naudojo ją mokslinių tyrimų tikslais, pavyzdžiui, naujų bulvių veislių auginimui.
Apie verslininkų planus, jau seniai įsigijusius buvusią Tiškevičių žemę, vietos gyventojai sužino iš pavienių skurdžių informacijų internete.
Panerių seniūnijos seniūnė Božena Macinkevič pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė, kad šių vietovių gyventojai turėjo galimybę susipažinti su bendrovės „Vakarų skalda“ iš Klaipėdos planais, kuri veikia kartu su įmone „GJ Magma“.
„Gyventojai per seniūnaičius elektroniniu paštu buvo informuoti apie susirinkimą, kuriame buvo pristatyti bendrovės planai ir apie tos veiklos poveikį aplinkai. Deja, atėjo labai nedaug žmonių“, - pabrėžė B. Macinkevič.
Formaliai susirinkimas įvyko ir neturėtų stebinti, kad sulaukta daug skundų, nes aplinkinių teritorijų gyventojai mano, kad žvyro karjero poveikis aplinkai turėtų vis dėlto būti aptartas plačiau ir detaliau... Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. spalį paskelbė išvadą, kad žvyrkelio poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas. Iš rašto turinio matyti, kad visos kompetentingos institucijos - tarp jų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos - apie tai buvo informuotos.
O verslininkai sėkmingai įgyvendina planą: jau netrukus bus baigtas iškirsti netoli Daniliškių prie pat Senojo Gardino plento esantis miškas. Išvalius teritoriją ekskavatoriai daugiau nei 19 ha teritorijoje pradės eksploatuoti tai, kas ten yra eksploatuojamo ir pavers naudingąsias iškasenas pinigais.
Neigiami pliusai
Priklausymas sostinei Naujasodžių ir Kazbėjų gyventojams davė nedaug. Periferijos liko periferijos. Pramoninės zonos kaimynystė lipdo jiems įvairiausiems angarams bei sandėliams statyti patrauklios vietos etiketę, o žmonės tam nuosekliai priešinasi.
Iš miesto privilegijų galima būtų išvardyti tik dažnai kursuojantį miesto autobusą Nr. 25 ir prieš kelerius metus įrengtus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Gaila tik, kad ir šis projektas nebuvo baigtas, nepaisant formalios pabaigos. Pirminėje projekto versijoje žalia spalva pažymėti nuotekų tinklai laikui bėgant tiesiog išgaravo iš plano...
„Be nuotekų tinklų negalima suremontuoti mūsų gatvės. Vis dėlto mums žada, kad sutvarkys“, - guodžiasi A. Zenovič.
Nors per Naujasodžius einanti Naujasodžių gatvė yra apverktinos būklės, sostinės savivaldybė ne tik buvo pasišovusi statyti naują dviejų juostų betoninį tiltą, bet ir platų privažiavimą prie jo, šaligatvius, kurie kaip pažymima rašte, „pakels eismo saugumą, pagerins Panerių seniūnijos gyventojų susisiekimą su aplinkiniais rajonais“.
„Sunkvežimiams su smėliu iš tikrųjų bus čia patogu važinėti, o kaip mums?.. Dulkės, triukšmas... Kyla klausimų, kam reikėjo įrenginėti vaikų žaidimų aikšteles prie upės, poilsio zonas, kur taip mėgstame būti?.. Kaip jomis naudosimės? - klausia ponia Anželika. - Suprantame, kad ir naujasis tiltas, ir geresnio kelio ruožas planuojami tik dėl verslininkų, kurie į šį projektą investavo, ko gero, ne vieną milijoną eurų. Tiek metų niekam nerūpėjo mūsų problemos... Naujas kelias atvertų patogų susisiekimą su Vilniaus miesto pramoniniu rajonu, vakariniu aplinkkeliu, planuojamu rytiniu aplinkkeliu. Sunkvežimiai galėtų sėkmingai naudotis Trakų Vokėje esančiu tiltu, tik reikalas tas, kad senuoju plentu per Naujasodžius ir Kazbėjus einanti trasa gerokai trumpesnė.“
Vis dėlto vertingas!
Kilus realiai grėsmei senajam tiltui, o apie destrukcinius planus pranešus Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, ir Vilniaus vadovai susilaikė nuo tilto griovimo. Juolab kad lemiamu momentu ant tilto gausiai susirinko savo gyvenvietės likimui neabejingi gyventojai. Jau balandžio 4 dieną po gyvenvietę pasklido žinia - Kultūros paveldo departamentas įrašė seną tiltą į kultūros vertybių registrą.
Taigi tiltas stovi ir dar stovės, nors nuo kovo 24 dienos yra uždarytas automobilių eismui. Juo gali naudotis tik pėstieji ir dviratininkai. Automobilių eismas nukreiptas į J. Tiškevičiaus, Galvės ir V. A. Graičiūno gatves.
Tačiau nesusivokę vairuotojai nepaisydami draudimų trumpindami sau kelią ir toliau važinėja per avarinės būklės tiltą. Net nesuvokia, kaip smarkiai rizikuoja!
Pagal planą, kuris buvo aktualus dar prieš kelias savaites, jau šią vasarą turėtų prasidėti naujojo tilto statyba, kuri truktų iki kitų metų vasaros. Nors 1935 metais pastatyto tilto įrašymas į valstybės saugomų vertybių registrą ligšiolinius planus keičia kardinaliai.
„Kadangi negalime nugriauti senojo tilto dėl jo istorinės vertės, dabar privalome pasirūpinti jo išsaugojimu. Pirmasis žingsnis - sudaryti šio objekto tvarkymo ir konservavimo projektą“, - dėstė Ą. Steponavičius. Anot savivaldybės vyr. specialisto, pagal optimistines prognozes toks projektas galėtų būti sudarytas tik 2019 metais.
Aplinkinių gyvenviečių gyventojams tiltas visada buvo svarbi, su kaimo istorija susijusi vertybė. Antrojo pasaulinio karo metais čia vyko Raudonosios armijos karių susidūrimai su vokiečiais. Per vieną jų vokiečiai apšaudė rusų tanką ir šis pakibo ant tilto turėklo. Žuvo tarybiniai kariai. Žmonės palaidojo juos prie pat tilto, o ant bendro jų kapo pastatė kryžių. Nepaisydami besikeičiančių santvarkų nepamiršta mirusiųjų - atneša gėlių ir uždega žvakių.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
