LLRA-KŠS lyderis Waldemar Tomaszewski mano, kad Vilniaus rajono apygardos rinkimų komisija privalėjo perskaičiuoti balsus, nes yra žinomi faktai, kad, pavyzdžiui, Rudaminoje, kuri yra šalia Vilniaus, tarp balsų atiduotų už socialdemokratą Robertą Duchnevič buvo rasta 100 balsų skirtų LLRA-KŠS kandidatui Waldemarui Urbanui.

„Neatmetama tai, kad panašių incidentų būta ir kituose apylinkėse, todėl biuletenių perskaičiavimo klausimas yra labai svarbus“ – sakė Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas komentuodamas rinkimų manipuliacijas, apie kurias partija turi įrodymus.

Per savivaldos rinkimus Lietuvoje rasta nemažai pažeidimų, dėl ko vakar atsistatydino Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Jolanta Petkevičienė.

LLRA-KŠS nesutinka su primygtiniu sprendimu netikrinti balsų skaičiavimo taisyklingumo renkant Vilniaus rajono merą ir savo reikalavimą grindžia, be kita ko, tuo, kad Ignalinos rajone, kur skirtumas tarp politinių varžovų buvo didesnis (1,40 proc.), buvo nuspręsta balsus perskaičiuoti. Savo ruožtu Vilniaus rajone, kuriame balsavimo teisę turi beveik 90 tūkst. gyventojų, o balsų skirtumas tarp kandidatų siekė tik 526 (1,14 proc.) balsus, vis dar nėra priimtas sprendimas patikrinti balsų skaičiavimo proceso taisyklingumą.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai laisvų ir demokratinių rinkimų organizavimo srityje, taip pat jos sprendimai ar jų nebuvimas prieštarauja gero administravimo principui. Dėl veiksmų, kurie vertintini kaip netinkami, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, keliantis abejonių dėl rinkimų skaidrumo ir objektyvumo“ – apie skundą kalbą Waldemar Urban, LLRA-KŠS kandidatas Vilniaus rajono mero rinkimuose.

Netrukus bus paskelbtas teismo sprendimas.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 5,6 tūkst. karių. Vien pernai prie pajėgų prisijungė beveik 1,2 tūkst. naujų karių savanorių, todėl, augant KASP populiarumui, Vilniaus rinktinėje buvo sukurta nauja savanorių kuopa. Plėtojant Krašto apsaugos savanorių pajėgas prioritetas skiriamas trims sritims: kario individualiai ekipuotei, aprūpinimui ginklais ir transportavimo pajėgumo plėtrai.

Toliau stiprinant kario individualią ekipuotę, savanorių pajėgos šiuo metu yra visiškai aprūpintos šalmais, šiemet taip pat bus pilnai aprūpintos neperšaunamomis liemenėmis ir naktinio matymo prietaisais. Planuojama, kad stipriai pagerės ir aprūpinimas pirmosios medicinos pagalbos rinkiniais. Prie daugelio šių poreikių tenkinimo prisideda ir parama iš Lietuvos strateginių sąjungininkų JAV.

KASP kariai yra pilnai aprūpinti ir šaunamaisiais ginklais – automatiniais šautuvais G36 su optiniais taikikliais, pistoletais, taikliojo šaulio šautuvais FN SCAR, M-14T, prieštankiniais granatsvaidžiais „Carl Gustav“. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai yra aprūpinami ir specializuotais konteineriais, skirtais saugoti amunicijai (vienkartiniams granatsvaidžiams, šaudmenims).

Stiprinant transportavimo pajėgumų plėtrą, kuopos yra pilnai aprūpintos kariniais visureigiais, iš dalies – didelio pravažumo mikroautobusais. KASP transporto parkas toliau pildomas motociklais, keturračiais, sunkvežimiais, krovininiais mikroautobusais.

Taip pat gerinamos ir karių savanorių socialinės garantijos: nuo 2024 m. pradžios jiems bus mokamas 2 bazinių dydžių priedas už tarnybą kareivinių režimu.

Apie 5,6 tūkst. KASP tarnaujančių karių savanorių yra pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigoję karo prievolininkai, atliekantys nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

www.kam.lt inf. 

Taip pat pastariasiais metais išskirtos ir kitos galimos sritys bendriems Baltijos šalių pirkimams, kurios apima amunicijos, konteinerizuotų medicininių pajėgumų įsigijimą – šis sąrašas nuolat atnaujinimas. Dar viena bendra Baltijos šalių bendradarbiavimo sritis – drauge ieškoti ginkluotės atstatymo būdų, būtinų dėl Ukrainai perduotos ginkluotės ir kitų karinės industrijos keliamų iššūkių.

Bendras didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų „Himars“ įsigijimas

2022 metų pabaigoje Lietuva ir Estija pasirašė susitarimą su JAV dėl didelio mobilumo artilerijos raketų HIMARS sistemų įsigijimo, o Latvija tokį susitarimą ketina pasirašyti šiemet. Pirmieji sistemų HIMARS pristatymai į Baltijos šalis numatyti 2025 metais. Taip pat Baltijos šalys aktyviai bendradarbiauja tariantis su JAV dėl HIMARS sistemų integravimo, pvz. personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo.

Pagal HIMARS įsigijimo sutartį, Lietuvos kariuomenei perkami 8 paleidimo įrenginiai su kovine ir mokomąja amunicija, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 km efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS. Kartu bus įsigyta mokomoji ir HIMARS sistemų priežiūrai reikalinga įranga, personalo apmokymo bei sistemų įdiegimo ir integravimo į NATO ilgojo nuotolio raketinės gynybos tinklą paslaugos.

Preliminari Lietuvos sutarties vertė – apie 495 mln. JAV dolerių. Sutartį įgyvendins JAV įmonė „Lockheed Martin“. Perkama artilerijos raketų sistema yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis, todėl ją bus lengviau integruoti į esamus gynybos planus ir taip didinti atgrasymą.

Kiti kartu su Baltijos šalimis vykdomi įsigijimai

Lietuva, Latvija, Estija ir Švedija 2021 metais pasirašė ilgalaikį bendrą prieštankinės „Carl Gustaff“ amunicijos įsigijimo susitarimą. Lietuva šio tipo prieštankinei amunicijai skiria maždaug 52 mln. eurų. Kiekvienais metais užsakymai šiai amunicijai atnaujinami.

2022 metų pabaigoje, Lietuva, kartu su Estija,pasirašė du bendrų įsigijimų susitarimus dėl amunicijos ir medicininės įrangos (ROLE1 ir ROLE2) įsigijimų. Pagal šiuos susitarimus Lietuva įsigytų medicininės įrangos už maždaug 20 mln. eurų, amunicijos – už 60 mln. eur. Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, sutarys planuojamos pasirašyti artimiausiu metu.

Kartu su Latvija, Lietuva vykdo derybas dėl galimo bendro patrulinių laivų su įranga įsigijimo. Lietuvos pirkimo preliminari vertė sudaro apie 20 mln. eurų.

2023 metų įsigijimai, skirti Lietuvos kariuomenei

2023 metais Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos planuoja organizuoti ir vykdyti arba koordinuoti pirkimų už 753 mln. eurų. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai, kuriais bus stiprinami Lietuvos kariuomenės pajėgumai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos (II etapas), trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos MSHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų – kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

Taip pat toliau tęsiami pagrindiniai projektai, vykdomi strateginiai įsigijimai, stiprinantys Lietuvos kariuomenės kovinę galią.

www.kam.lt

2022 metų pradžioje šių sistemų pagalba buvo stebima tik 53,3 proc. sienos su Baltarusija, metų pabaigoje – 96 proc.

„Pastaruosius pusantrų metų buvome Lukašenkos hibridinės atakos priešakyje. Instrumentalizuota migracija kaip reiškinys neišnyko ir, tikėtina, kad ji bus nuolat šalia. Privalome ir toliau stiprinti sienos apsaugos infrastruktūrą. Užbaigus sienos stebėjimo sistemų įdiegimą, kitas žingsnis – patrulio tako ir kontrolinės pėdsakų juostos įrengimas visame sienos su Baltarusija ruože“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Įrengus patrulio taką pasienyje su Baltarusija, pareigūnai galės operatyviau reaguoti į sienos pažeidimus ir fizinio barjero gadinimo atvejus.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, investicijos į sienos apsaugą atsiperka ne tik užkardant neteisėtą migraciją, bet ir kovojant su kontrabanda.

Pernai pasieniečiai sulaikė rekordiškai daug kontrabandinių cigarečių, kurių vertė – virš 16,1 mln. eurų. Tai didžiausias metinis kiekis nelegalių rūkalų, VSAT sulaikytas per daugiau kaip du dešimtmečius. Užkardyta žala valstybei – 14,3 mln. eurų.

VSAT ir Vidaus reikalų ministerijos pastangomis rekordiškai greitai – per metus, Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo įrengta 530 km tvoros ir 360 km koncertinos barjero.

VRM inf. 

– Ši ataskaita nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad ją pristatome pasibaigus visų šešiolikos projektų veikloms, iš kurių keturiolikos projektų iki 2022 metų pabaigos buvo patvirtintos galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos. Norime pasidžiaugti projektų vykdytojų atliktu darbu ir pristatyti pasiektus rezultatus, – pradėdamas pristatymą kalbėjo Šalčininkų miesto vietos veiklos grupės pirmininkas Gžegož Jurgo.

Pristatyta Šalčininkų miesto vietos plėtros strategijos už 2022 m. stebėsenos ataskaita Pristatyta Šalčininkų miesto vietos plėtros strategijos už 2022 m. stebėsenos ataskaita

Pristatymo metu susirinkusiems buvo priminta apie Šalčininkų miesto vietos veiklos grupės tikslus, organizacinę struktūrą, pristatyta Šalčininkų miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo eiga 2022 metais, pasiekti rodikliai. Projektų vykdytojai pasidalino savo patirtimi projektų realizavime, pasidalino įspūdžiais ir projektų metu įamžintomis nuotraukomis.

2019 – 2020 metų skelbtų kvietimų metu buvo atrinkta 16 projektinių pasiūlymų, kurie buvo finansuojami Europos socialinio fondo agentūros lėšomis. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 16 projektų įgyvendinimui skirta 270 580,04 Eur paramos lėšų. Bendra projektų vertė siekia 301 488,88 Eur.

Šalčininkų miesto vietos plėtros strategija įgyvendinama pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.6.1-ESFA-V-911 priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, 08.6.1-ESFA-T-927 priemonę „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, 08.6.1-ESFA-T-910 priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo administravimas“.

{gallery}2023-03-24-salcininkai{/gallery}

www.salcininkai.lt

Daugelis Rinkimų kodekse įtvirtintų nuostatų ir principų šiems rinkimams tiesiog negaliojo arba pasirinktinai buvo taikomi atskiroms partijos, jų kandidatams, darbo organizavimui konkrečiose apygardose:

Skiriant apygardų komisijų pirmininkus, VRK neįgyvendino Rinkimų kodekso III skirsnio 46 straipsnio nuostatos, kurioje įtvirtintos teisės politinėms partijoms teikti narius ir pirmininkus į apygardų rinkimų komisijas, kuri aiškiai numato, kad „Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui“. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau - LLRA-KŠS) negavo nė vieno apygardos komisijos pirmininko, nors pateikė 7 kompetentingų, patyrusių komisijos pirmininkų kandidatūras.

VRK atsainiai įvertino Vilniaus rajono apygardos komisijos sprendimą, neatsižvelgė į savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą papildomų išankstinio balsavimo vietų įrengimo poreikį. Tokiu būdu nesudarė lygių galimybių šios apygardos rinkėjams pasinaudoti balsavimo teise išankstinio balsavimo metu. Artimiausia išankstinio balsavimo vieta buvo Vilniaus m., o kaimiškos Vilniaus r. vietovės nuo jos nutolusios iki 40 km. Jei ankstesniuose rinkimuose buvo 4 tokios vietos, tai šiose tik 2, o realiai tik viena rajono teritorijoje. Kitose apygardose, mažesnėse tiek geografiškai, tiek rinkėjų skaičiumi net kelis kartus, tokių vietų buvo daugiau.

Nenormalus ir neleistinas jokioje demokratinėje valstybėje žmonių su karine uniforma dalyvavimas rinkimų dieną prie apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir jų viduje, nes žmonės, atėję balsuoti, patyrė neigiamas emocijas, psichologinį spaudimą, atskirais atvejais buvo trukdoma piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. Tenka apgailestauti, kad Vilniaus rajone socialdemokratų partija pasitelkė ir iš Barboros gatvės Vilniuje instruktavo Šaulių sąjungos narius (yra tai patvirtinantis garso įrašas). Šaulių sąjungos nariai įsitraukė ten, kur jie tiesiog negalėjo būti įtraukti su šaulio uniforma.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos policijos pranešimo visuomenei yra aišku, kad Šaulių sąjungos nariai su karinėmis uniformomis neminimi. Pranešime nurodoma, kad rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos (uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai).

Įtakos tokiems Šaulių sąjungos sprendimams be konkretaus teisinio pagrindo galėjo turėti ir valstybės vadovų, Šaulių sąjungos narių, palaikymas konkrečiam kandidatui. Pažymėtina, kad pats kandidatas į merus Robert Duchnevič arba buvęs, arba šiuo metui yra Šaulių sąjungos narys. Keli šios sąjungos nariai - kitų partijų kandidatai rinkimuose taip pat dalyvavo „patruliavime“, nors tai yra draudžiama turint kandidato statusą iki rinkimų rezultatų patvirtinimo. Vienas Šaulių sąjungos narys viešai ragino jaunimą paslėpti vyresnių šeimos narių pasus, kad jie visai negalėtų balsuoti, jei nebalsuos už socialdemokrato kandidatą

Toks sukarintos organizacijos narių dalyvavimas rinkimuose diskredituoja Šaulių sąjungą ir jos šiuolaikinį įvaizdį bei indėlį pilietinei visuomenei.

Pasirinkta viena konkreti savivaldybė, kurios 42 proc. gyventojų priklauso tautinėms mažumoms. Gyventojai rinkimų metu patyrė neigiamų emocijų, atskirų Šaulių sąjungos atstovų įgaliojimų viršijimą ir galimai neteisėtus veiksmus sulaikant rinkėjus prie automobilių, jų kažko klausiant įėjimo į rinkimų apylinkes metu, būnant rinkimų apylinkių patalpose, neišeinant iš jų net paraginus komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams. Šauliai tiesiog negalėjo būti rinkimų stebėtojais pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Šaulių sąjungos įstatymo nuostatas, bet VRK į tai nereagavo.

Svarbu pabrėžti, kad šiuos pažeidimus užfiksavo ir savo raporte pateikė tarptautiniai stebėtojai, kurie Vilniaus rajono savivaldybėje stebėjo rinkimus pakartotinio balsavimo metu. Šaulių sąjunga ir jos vadovai turėtų įvertinti savo narių elgesį ir atsiprašyti Vilniaus rajono gyventojų.

Pažymėtina, kad apylinkių rinkimų komisijos dirbo neatsakingai. Užfiksuoti neantspauduotų biuletenių atvejai ir tuo pagrindu nebuvo įskaityti balsai, o Rudaminos rinkimų apylinkėje 100 balsų už Waldemar Urban priskirti jo oponentui. Sunku įvertinti, galbūt ir kitose apylinkėse liko nepastebėtų panašių dalykų, o tai, be abejonės, padarė įtaką galutiniams rinkimų rezultatams.

Taigi rinkimų, kuriuose vieno politinių dalyvio atžvilgiu rodomas atviras šališkumas, rinkėjams taikomas psichologinis spaudimas, o VRK nesiima veiksmų, negalima pavadinti laisvais, teisingais ir sąžiningais. Todėl dėl daugybinių ir grubių Rinkimų kodekso pažeidimų būtina pripažinti Vilniaus rajono mero rinkimų rezultatus negaliojančiais ir paskelbti naujus mero rinkimus Vilniaus rajono savivaldybėje bei garantuoti, kad jie vyktų užtikrinant laisvų ir demokratinių rinkimų principus.

Seimo narė

Rita Tamašunienė

Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo taip pat dalyvavo Vilniaus krašto etnografiniame muziejaus direktorius Algimant Banevič ir Rozogi seniūnijos delegacijos nariai.

Bendradarbiavimo sutartimi numatytas Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos ir Rozogi seniūnijos bendradarbiavimas, siekiant abipusiai bendruomenėms naudingų tikslų ir interesų. Sutarties šalių bendradarbiavimas apims kultūros, meno, mokslo, švietimo, tvaraus turizmo ir poilsio sritis. Sužionių ir Rozogi seniūnijos taip pat įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimą kultūros, švietimo ir sporto srityse. Sutarta, kad bus bendradarbiaujama vykdant bendrus projektus pagal programą „Interreg Lietuva-Lenkija 2021-2027“, vystomas bendradarbiavimas turizmo, švietimo, kultūros ir sporto veiklos srityse, vykdomi mainai jaunimui ir mokyklų bendruomenei, kultūros, sporto ar kitoms įstaigoms ir viešosioms miesto organizacijoms.

Aptarus bendras iniciatyvas ir perspektyvas ateinantiems metams bei Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje pasirašius bendradarbiavimo sutartį, delegacija iš Lenkijos kartu su Sužionių seniūnijos atstovais apsilankė Ažulaukės filialo Vilniaus krašto švietimo muziejuje ir apžiūrėjo buvusios Vilniaus r. Tarakonių pagrindinės mokyklos pastatą.

„Pasirašius tarptautinio bendradarbiavimo sutartį, tikiuosi, kad jau netrukus Sužionių bendruomenei pristatysime bendrai numatytas veiklas ir iniciatyvas, keisimės gerąja patirtimi švietimo ir kultūros srityje vykdant vaikų bei jaunimo mainus, įgyvendinant bendrus projektus, kurie atvers papildomas naudas ir galimybes tiek Sužionių, tiek Rozogi seniūnijų bendruomenėms“, – džiaugdamasis nauja seniūnijos užmėgsta draugyste sakė Sužionių seniūnijos seniūnas Tadeuš Aliancevič.

Vilniaus rajono Sužionių seniūnija bendradarbiauja su dar dviem seniūnijomis iš Lenkijos – 2018 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Branevo apskiritimi ir 1998 m. su Pasymo seniūnija.

{gallery}2023-03-22-Suzionys-vrsa.lt{/gallery}

© Nuotr. vrsa.lt

www.vrsa.lt

Kovo 19 d. vyko pakartotinis balsavimas renkant savivaldybių merus. Vilniaus rajono mero rinkimų II turą stebėjo tarptautiniai stebėtojai: Europos Parlamento narys Patryk Jaki ir Lenkijos Respublikos Seimo narys Mieczysław Baszko.

Ataskaitą parengę tarptautiniai stebėtojai medžiagoje pabrėžė, kad tose teritorijose, kuriose gausiai ir tankiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys (Vilniaus rajone lenkai sudaro ap. 43 proc. gyventojų), jiems, vadovaujantis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, taikoma išskirtinė teisinė apsauga, įskaitant rinkimų procesą. Taip pat draudžiami bet kokie veiksmai, kurie turi diskriminacijos dėl tautybės požymių.

Štai tokius pažeidimus ekspertai iš užsienio nustatė po rinkimų Vilniaus rajone stebėjimo:

- rinkimų dieną balsavimo punktuose ir šalia jų organizuotu būdu telkėsi uniformuoti kariai, Lietuvos šaulių sąjungos (sukarintos organizacijos) nariai, kurie, kaip vertino balsavusieji, darė psichologinį spaudimą ir kėlė baimę lenkų tautinei mažumai priklausantiems asmenims. Kai nacionalinis transliuotojas skatina tautinės nesantaikos kurstymą, o kiekvienas rinkėjas prie balsavimo punktų mato sukarintos organizacijos narius su šautuvais – tokią situaciją yra sunku pavadinti normalia;

- didžiausią rinkėjų skaičių turinčiame Vilniaus rajone iki dviejų buvo sumažintas išankstinio balsavimo vietų skaičius (buvo keturios), o tai savo ruožtu ženkliai apribojo galimybę balsuoti tiems asmenims, kurie negalėjo balsuoti rinkimų dieną ir apribojo galimybes pasinaudoti pilietinėmis teisėmis;

- VRK sprendimu į rinkimų apygardos komisijos pirmininko pareigas nebuvo paskirtas nė vienas LLRA-KŠS, atstovaujančios lenkų tautinei mažumai, atstovas, nors kitoms politinėms partijoms galimybė deleguoti savo atstovus buvo sudaryta. Tokie veiksmai darė neigiamą įtaką rinkimų skaidrumui;

- prieš rinkimus Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) įsitraukė į politinės rinkimų kampanijos procesą, pasisakydama prieš LLRA-KŠS, atstovaujančios lenkų tautinei mažumai, kandidatą, tai pakenkė kandidato įvaizdžiui ir rinkimų kampanijos sąžiningumui, nors visuomeninio transliuotojo pareiga yra skelbti įvairias pažiūras turinčių piliečių nuomones;

- prieš rinkimų Vilniaus rajone II turą Lietuvos aukščiausios valdžios atstovai, t.y. premjerė ir parlamento pirmininkė įsitraukė į kampaniją, nukreiptą prieš kandidatą, priklausantį lenkų tautinei mažumai – tokiu būdu buvo pažeisti Europos standartai ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kuri draudžia bet kokią diskriminaciją dėl etninės kilmės.

„Pateikti duomenys dėl pažeidimų per II rinkimų turą Vilniaus rajone leidžia tvirtinti, kad diskriminacijos požymių turi veiksmai, kurių rinkimų metu ėmėsi valdžios atstovai ir institucijos, taip pat įvairūs teisiniai veiksmai lenkų tautinei mažumai priklausančių rinkėjų atžvilgiu. Be to, su lenkų tautinės mažumos partijos, LLRA-KŠS, kandidatu Waldemaru Urbanu buvo elgiamasi šališkai, o tai neigiamai paveikė patį rinkimų procesą ir rinkimų rezultatus“, – apibendrino tarptautiniai stebėtojai Patryk Jaki ir Mieczysław Baszko.

Tai bus 94-asis FRONTEX Valdančiosios tarybos, kuriai priklauso visų ES šalių sienos apsaugos žinybų vadovai, posėdis.

Jame bus aptartas agentūros veiklos bei operacijų planavimas, finansiniai biudžeto formavimo ir vykdymo klausimai, personalo komplektavimo bei jo dalyvavimo FRONTEX koordinuojamose operacijose aktualijos.

Renginyje taip pat bus sprendžiami agentūros ilgalaikės veiklos ir strategijos formavimo klausimai, kalbama apie integruotą sienų valdymą, Atvykimo ir išvykimo sistemos bei ETIAS diegimą, keičiamasi kita aktualia informacija.

VSAT aktyviai bendradarbiauja su FRONTEX ir remia jos veiklą nuo pat agentūros įsteigimo pradžios 2004 m. Lietuvos pasieniečiai dalyvauja daugelyje FRONTEX koordinuojamų tarptautinių operacijų ir pareigūnų mokymų.

Su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susidūrusi Lietuva 2021-ųjų birželį kreipėsi į FRONTEX pagalbos. Operatyviai reagavusi agentūra tuomet jau liepos pradžioje atsiuntė pirmuosius savo atstovus, o to paties mėnesio viduryje pirmąsyk prie rytinių Europos Sąjungos sienų aktyvavo skubios pasienio pagalbos suteikimo (Rapid Border Intervention) mechanizmą.

Vėliau tokios pagalbos Lietuvai formatai ir operacijų pobūdis keitėsi, tačiau FRONTEX pareigūnai nuo pat Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios tebedirba Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Šiuo metu jie čia dalyvauja bendroje operacijoje „TERRA 2023“.

Pagrindiniai FRONTEX veiklos tikslai yra koordinuoti valstybių ES narių bendradarbiavimą išorinių sienų valdymo srityje, padėti valstybėms narėms mokyti pasieniečius, kelti jų kvalifikaciją, nustatyti bendrus mokymo reikalavimus. Agentūra taip pat atlieka rizikos analizę, stebi su išorės sienų kontrole susijusių mokslinių tyrimų plėtrą.

Tarp FRONTEX užduočių yra ir pagalba valstybėms ES narėms tais atvejais, kai prie bendrijos išorės sienų reikia operatyvios ir techninės paramos, kai reikia organizuoti bendras nelegalių imigrantų grąžinimo operacijas ir pan.

VSAT inf.

„Mūsų kampanija buvo orientuota į rinkėjus, į savo programos pristatymą, ji buvo teigiama. Priešininkų kampanija buvo kitokia, joje buvo daugiau negatyvo. Visi matė, kas vyksta, tai buvo labai matoma socialiniuose tinkluose. Matėme suplėšytus priešrinkiminius plakatus ir panašius išpuolius. Deja, tai mūsų oponentų pasirinkimas, o mes į rinkėjus kreipėmės su teigiama žinute“, – pabrėžė W. Urban.

Politikas išreiškė pasmerkimą dėl to, kad šiandien Vilniaus krašte įvyko precedento neturintis įvykis – į rinkimų procesą buvo įtraukta kariuomenė – Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

„Žmonės su karinėmis uniformomis stebėjo ir kišosi į rinkimus – juk mes esame Vakarų šalis, todėl tai atrodė labai neskoningai“, – sakė LLRA-KŠS atstovas.

Apibendrindamas rinkimų kampaniją, W.Urban dėkojo rinkėjams už pilietišką nusiteikimą ir apsisprendimą dėl Vilniaus krašto plėtros krypties.