Politika http://l24.lt Wed, 23 Aug 2017 14:47:10 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Egiptas - saugus Lietuvos turistams, tikina Vilniuje viešintis ministras http://l24.lt/lt/politika/item/204629-egiptas-saugus-lietuvos-turistams-tikina-vilniuje-viesintis-ministras http://l24.lt/lt/politika/item/204629-egiptas-saugus-lietuvos-turistams-tikina-vilniuje-viesintis-ministras Egiptas - saugus Lietuvos turistams, tikina Vilniuje viešintis ministras

Nepaisant kai kuriose Egipto vietovėse veikiančių džihadistų, šalis išlieka saugi Lietuvos turistams, sako Vilniuje antradienį viešintis Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry (Samehas Šukris).

"Šis baisus fenomenas (terorizmas) neatleidžia kiekvienos šalies nuo žalos, kurią sukelia, tačiau mes esame prisiėmę atsakomybę saugoti turistinius kurortus ir mūsų lankytojus", - BNSpo susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sakė Egipto diplomatijos vadovas.

"Noriu patikinti, kad Egiptas yra saugi šalis", - pridūrė jis.

Egiptaskovoja su džihadistų judėjimo "Islamo valstybė" vietos padaliniu, prisiėmusiu atsakomybę už virtinę kruvinų atakų, per kurias nuo gruodžio žuvo daugiau nei šimtas žmonių. "Islamo valstybės" džihadistai turi keletą kuopelių įvairiose Egipto vietose.

Šios grupuotės padalinys Egipte aktyviausiai veikia Šiaurės Sinajaus provincijoje, kur nuo 2013 metų, kai kariškiai nušalino islamiškų jėgų remtą prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), buvo nužudyta šimtai karių ir policininkų.

Vilniuje besilankantis Egipto ministras pabrėžė, kad džihadistai veikia ribotose šalies vietose, o Raudonosios jūros pakrantėje, kur yra įsikūrę turistų gausiai lankomi kurortai, jų yra itin mažai.

"Niekas negali užtikrinti šimtaprocentinio saugumo. Kaip mes ir matėme, "Islamo valstybė" ir kitos organizacijos taikosi į nekaltus civilius Paryžiuje, Barselonoje ar Helsinkyje, tačiau mes šimtu procentų stengiamės apsaugoti turistus", - sakė S.Shoukry.

"Bet galime jums pažadėti, kad Raudonosios jūros pakrantėje saulė šviečia net ir žiemą, vanduo pas mus šiltas, todėl mes ir toliau tikimės sulaukti lietuvių turistų", - juokavo jis.

Pernai Egiptą aplankė beveik 22 tūkst. Lietuvos turistų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į kurortus jų atvyko daugiau nei aštuoni tūkstančiai.

Egipto užsienio reikalų ministras Lietuvoje lankosi pirmą kartą.

Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius teigė su kolega aptaręs ekonominį bendradarbiavimą.

2016 metais tarpusavio prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Egipto siekė beveik 164 mln. eurų.

Ją daugiausiai sudarė apie 156 mln. eurų siekęs Lietuvos eksportas. Lietuviai į Egiptą daugiausiai eksportuoja daržoves, transporto priemones, javus.

Palyginti su 2015 metais, Lietuvos irEgipto tarpusavio prekyba išaugo beveik šešis kartus.

S.Shoukry žadėjo, kad šalis ir toliau liks atvira importui iš Lietuvos.

"Turime daug ekonomikos sričių, kur Lietuva pasiekė progresą dėl konkurencinio pranašumo. Egiptas gali pasiūlyti didžiulę, beveik 100 mln. (gyventojų) siekiančią rinką", - sakė ministras.

L.Linkevičius teigė, kad Lietuva ir Egiptas turi imtis dar daugiau priemonių, siekiant skatinti tarpusavio ekonominius ryšius. Ministrai teigia sutarę dėl dažnesnių pareigūnų dvišalių susitikimų.

"Esame pasirašę daug susitarimų, (...)tačiau turime padaryti dar daugiau, kad paskatintume mūsų ekonominius santykius", - kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Tiesioginės Lietuvos investicijos Egipte siekia 2,84 mln. eurų. Lietuviai Egipte daugiausiai užsiima prekyba, įsigija privatų nekilnojamąjį turtą.

Tiesioginių Egipto investicijų Lietuvoje nėra.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
vladyslav.cechovic@gmail.com (Vladyslav Č.) Politika Wed, 23 Aug 2017 06:59:16 +0300
Vilniaus rajono savivaldybėje posėdžiavo Jaunimo reikalų taryba http://l24.lt/lt/politika/item/204626-vilniaus-rajono-savivaldybeje-posedziavo-jaunimo-reikal-taryba http://l24.lt/lt/politika/item/204626-vilniaus-rajono-savivaldybeje-posedziavo-jaunimo-reikal-taryba Vilniaus rajono savivaldybėje posėdžiavo Jaunimo reikalų taryba

Rugpjūčio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje vyko Jaunimo reikalų tarybos posėdis „Bendra ateitis: analizė, nuomonė, poreikiai“.

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut pristatė posėdžio darbotvarkę ir pakvietė Jaunimo tarybos narius diskutuoti rūpimais Vilniaus rajono jaunimui klausimais.

Tarybos posėdžio metu svarstyti 5 klausimai, tarp jų projektinės veiklos klausimas, bendradarbiavimo, veiklos planavimo ir įgyvendinimo aktualijos. Vilniaus rajono Jaunimo reikalų koordinatorė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Božena Tyčino pristatė Jaunimo politikos savivaldybėje įgyvendinimo analizę. Posėdyje taip buvo atkreiptas dėmesys į jaunimo įdarbinimo galimybes, karjeros planavimo aspektus bei akcentuotas veiklos viešinimo poreikis ir svarba.

Numatyta ir aptarta kito posėdžio data ir darbotvarkė.

vrsa.lt

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Politika Tue, 22 Aug 2017 20:44:23 +0300
Seimo narys Č. Olševski kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl vandalizmo akto Didžiojoje Riešėje http://l24.lt/lt/politika/item/204425-seimo-narys-c-olsevski-kreipesi-i-generaline-prokuratura-del-vandalizmo-akto-didziojoje-rieseje http://l24.lt/lt/politika/item/204425-seimo-narys-c-olsevski-kreipesi-i-generaline-prokuratura-del-vandalizmo-akto-didziojoje-rieseje Dėl vandalizmo akto Seimo narys Česlav Olševski kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, buvo įvykdytas vandalizmo aktas Vilniaus krašte – sudaužyta pritvirtinta ant akmens lentelė su kaimo pavadinimu lenkų kalba prie įvažiavimo į Didžiosios Riešės kaimą (Riešės seniūnija).

Lentelę su lenkišku kaimo pavadinimu ant šalikėlės akmens pritvirtino Didžiosios Riešės gyventojai, kurie buvo ne tik idėjos autoriai, bet ir jos įgyvendintojai. Kaime gyvenantys lenkų tautybės Lietuvos piliečiai savo lėšomis užsakė lentelės pagaminimą ir jos pakabinimą ant akmens. 

Dėl vandalizmo akto Seimo narys Česlav Olševski iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 

„Wielka Rzesza“ yra istorinis miestelio pavadinimas.

Gražus pavyzdys, kad lentelė su istoriniu topografiniu pavadinimu gali būti papildoma tos vietovės puošmena ir skiriamasis ženklas yra didelis Telšių miesto pavadinimas prie įvažiavimo su užrašu žemaičių kalba – „Telšē”, – rašoma parlamentaro kreipimesi. 

Seimo narys rašte generaliniam prokurorui priminė, kad Vilniaus rajone lenkai vis dar sudaro gyventojų daugumą – apie 60 proc., lietuviai 30 proc. Riešės seniūnijoje lenkai šiuo metu sudaro 40 proc., lietuviai – 50 proc. gyventojų. „Jie visi kuria mūsų Tėvynės gerovę ir ateitį“, – pabrėžė Č. Olševski ir pasmerkė lentelės su lenkišku užrašu išniekinimą.

„Tokie išpuoliai ne tik niekina piliečių iniciatyvas, bet taip pat kursto tautinę nesantaiką, kas yra ypač nenaudinga šių dienų grėsmių akivaizdoje, bet ir kertasi su pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis“, – nurodė parlamentaras ir prašo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio imtis veiksmų siekiant išaiškinti, kad įvykdė vandalizmo aktą, ir nubausti kaltuosius.

„Lietuvos tautinės mažumos laukia skubių veiksmų šalies vadovų ir teisėsaugos institucijų, užtikrinančių jų teises ir saugumą. Todėl kreipiuosi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį su prašymu inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl vandalizmo akto aplinkybių išaiškinimo ir su jo įvykdymu susijusių asmenų patraukimu atsakomybėn pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – prašo Seimo narys Č. Olševski.

{gallery}2017-08-17-Wielka-Rzesza-wandale-kamien{/gallery}

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Politika Mon, 21 Aug 2017 18:44:07 +0300
Ispanijos pareigūnų žiniomis, per teroro išpuolius lietuviai nenukentėjo http://l24.lt/lt/politika/item/203927-ispanijos-pareigunu-ziniomis-per-teroro-ispuolius-lietuviai-nenukentejo http://l24.lt/lt/politika/item/203927-ispanijos-pareigunu-ziniomis-per-teroro-ispuolius-lietuviai-nenukentejo Ispanijos pareigūnų žiniomis, per teroro išpuolius lietuviai nenukentėjo

Ispanijos policijos turimais duomenimis, per teroro atakas toje šalyje Lietuvos piliečiai nenukentėjo, penktadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

„Konsulatas Valensijoje gavo oficialų atsakymą iš Katalonijos policijos, kad pagal šiuo metu turimą informaciją tarp teroro atakų aukų nukentėjusių Lietuvos piliečių nėra“, - naujienų agentūrai ELTA sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.

Kaip žinoma, ketvirtadienį Barselonoje užpuolikas mikroautobusu taranavo praeivius ir pražudė mažiausiai 13 žmonių, o dar apie 100 sužeidė. Kitas incidentas įvyko penktadienio naktį Kambrilso kurorte, kur buvo nukauti 5 teroristai, o nukentėjo šeši civiliai ir policininkas.

Lietuvos ambasada Ispanijoje ir konsulatas Valensijoje stebi padėtį šalyje ir palaiko ryšį su atsakingomis Ispanijos institucijomis.

Ispanijoje esantiems Lietuvos piliečiams patariama išlikti budriems, atidžiai sekti ir vadovautis Ispanijos institucijų skelbiamomis rekomendacijomis, su savimi visuomet turėti galiojančius asmens dokumentus. Taip pat patariama reguliariai pranešti savo buvimo vietą artimiesiems.

]]>
vladyslav.cechovic@gmail.com (Vladyslav Č.) Politika Fri, 18 Aug 2017 16:01:38 +0300
S. Skvernelis: imigracija iš Ukrainos nėra blogai http://l24.lt/lt/politika/item/203687-s-skvernelis-imigracija-is-ukrainos-nera-blogai http://l24.lt/lt/politika/item/203687-s-skvernelis-imigracija-is-ukrainos-nera-blogai S. Skvernelis: imigracija iš Ukrainos nėra blogai

Pastaruoju metu auganti imigracija iš Ukrainos į Lietuvą nėra blogas dalykas, nes padeda spręsti šalies darbo rinkos problemas, sako premjeras Saulius Skvernelis. Vis dėlto Vyriausybės vadovo nuomone, geriau būtų, jei visas šalies problemas spręstų ne imigrantai iš kitų šalių, o neišvažiuojantys ir iš užsienio sugrįžtantys tautiečiai.

„Ką mes ne kartą kalbėjome, kad kai kurių valstybių kaip Ukraina gyventojai, pasinaudodami įvairiomis galimybėmis, atvyksta darbuotis į Lietuvą. Tai irgi nėra labai blogai, nes užtikrinamas trūkstamas darbo jėgos poreikio patenkinimas, kuriamas čia produktas ir mokami mokesčiai. Aišku, pagrindinis tikslas ir noras, kad neišvažiuotų ir sugrįžtų kuo daugiau. Tarp tų įvažiavusių į šalį beveik 70 proc. yra lietuviai, tačiau norėtųsi, kad mes galėtume čia savo piliečių pastangomis aprūpinti ir patenkinti darbo rinkoje esančius poreikius“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį teigė S.Skvernelis.

Jo teigimu, Lietuvos visuomenės į kitų šalių piliečių migraciją žiūri konservatyviai.

„Aš manau, kad mūsų visuomenė yra labai konservatyvi imigracijos ar imigrantų atžvilgiu. (...) Istoriniuose genuose turime tam tikrą baimę. Mes suprantame, kad buvo bandoma nutautinti valstybę, ją asimiliuoti, kalbant apie tą laikotarpį, kai buvome okupuoti dėl to tos grėsmės ir baimės yra natūralios. Tai tikrai ne per metus ar dešimt metų pasikeičia. Tačiau gyvename mes Europos Sąjungoje, gyvename iš esmės atviroje visuomenėje, kur yra darbo jėgos ir kapitalo laisvas judėjimas ir visiškai atsitverti sienomis ko gero šiuo metu tokios galimybės nėra, nors tai yra politinio apsisprendimo reikalas“, - kalbėjo premjeras.

Anot S.Skvernelio, migraciją prižiūrintys teisės aktai artimiausiu metu nebus švelninami.

„Pas mus, kalbant apie teisės aktus, kurie reguliuoja imigracijos procesus, jie matyt yra vieni iš griežčiausių ir nėra palikta savieigai. Manau, kad tas griežtas reguliavimas turėtų būti, yra ir išliks“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Šią vasarą Lietuvoje užfiksuotas imigracijos šuolis. Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko 5701 žmogus – 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atvyko 3639 imigrantai, ketinantys apsigyventi Lietuvoje nuolat arba ne trumpiau kaip metams. Statistikų duomenimis, per septynis šių metų mėnesius mėnesius grįžę Lietuvos piliečiai sudarė 63 proc. visų imigrantų.

Tuo pačiu metu emigracijos mastas iš Lietuvos nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai. Liepą iš Lietuvos emigravo 4652 žmonės, tai yra beveik 7 proc. daugiau nei birželio mėnesį, tačiau vos 1 proc. daugiau nei pernai liepą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus septynis šių metų mėnesius – per 21 tūkst. gyventojų.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Politika Thu, 17 Aug 2017 11:44:28 +0300
Įvardijo karinių pratybų Baltarusijoje pavojus http://l24.lt/lt/politika/item/203612-ivardijo-karini-pratyb-baltarusijoje-pavojus http://l24.lt/lt/politika/item/203612-ivardijo-karini-pratyb-baltarusijoje-pavojus Įvardijo karinių pratybų Baltarusijoje pavojus

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.

„Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.

„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, - teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas - didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.

„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos - čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas - diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, - pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.

Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas - rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.

Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų - birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Politika Thu, 17 Aug 2017 07:24:37 +0300
S.Skvernelis: tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos http://l24.lt/lt/politika/item/203552-s-skvernelis-tikrai-bus-siulymas-pasitraukti-is-koalicijos http://l24.lt/lt/politika/item/203552-s-skvernelis-tikrai-bus-siulymas-pasitraukti-is-koalicijos S.Skvernelis: tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) į premjerus deleguotas Saulius Skvernelis neabejoja, kad koalicijos partnerių – Lietuvos socialdemokratų partijos – tarybai bus pasiūlyta priimti sprendimą trauktis iš valdžios.

„Aš net neabejoju, koks bus priimtas tarybos sprendimas. Žinant partijos pirmininko ir jo dabartinės aplinkos nusiteikimą ir veiksmus, kurie vyksta, tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos“, – trečiadienį naujienų portalui delfi.lt sakė Vyriausybės vadovas.

Pirmadienio duomenimis, trauktis iš valdančiosios koalicijos su LVŽS siūlo 14 iš 18 apklaustų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių.

S.Skvernelis pabrėžė, jog reikia rengtis tokiam socialdemokratų sprendimui telkiant balsus Seime, kad rudens sesijoje būtų priimti būtini sprendimai.

„Aišku, reikės, matyt, kurį laiką paliūdėti, gal ašarą išspausti..., bet rimtai kalbant, mes tikrai negalime laukti ir nelauksime, kad būtume pastatyti prieš faktą. Turime daryti viską, kas susiję su Vyriausybės stabilumu ir tuo pačiu valstybės stabilumu, kad išvengtume tokių galbūt galimų politinių krizių“, – teigė jis.

„Dėl to, manau, kad mes turime užsitikrinti arba naujus partnerius, reikės tokio sprendimo, arba bent jau palaikymą pakankamo Seimo narių skaičiaus, kad būtų galima rudens sesiją sėkmingai dirbti, o toliau žiūrėti, kokie variantai – tai mažumos Vyriausybė, nauja koalicija, ta pati koalicija su socialdemokratais. Viskas kol kas yra įmanoma“, – kalbėjo premjeras.

Jis tvirtino dėl konkrečių sprendimų palaikymo parlamente nuolat bendraująs su opozicinių konservatorių, liberalų atstovais, LSDP frakcijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų Seime nariais.

„Tai nėra naujų kol kas partnerių, koalicijų paieška, bet prasidėjus rudens politiniam sezonui mes turime užsitikrinti ir užtikrinti Vyriausybės stabilumą“, – sakė jis.

S.Skvernelis tvirtino neketinąs pats trauktis iš pareigų, jeigu dabartinė valdančioji koalicija žlugtų.

Socialdemokratai yra paskelbę skyrių apklausą dėl tolesnio darbo koalicijoje su „valstiečiais“, kai LVŽS su opoziciniais konservatoriais dėl urėdijų reformos sudarė rašytinį susitarimą. Socialdemokratai nurodo, kad Jonavos ir Alytaus rajono skyriai yra už tolesnį darbą su „valstiečiais“, dar du – Akmenės ir Širvintų – siūlo persiderėti dėl koalicinės sutarties. Už pasitraukimą iš koalicijos jau balsavo Telšių, Palangos, Šilalės, Utenos, Alytaus miesto, Marijampolės, Plungės, Vilniaus rajono, Varėnos, Radviliškio, Kupiškio, Pakruojo, Ignalinos, Biržų LSDP skyriai.

Iš viso LSDP vienija 60 skyrių. Jie savo nuomones turi pateikti iki rugsėjo 20 dienos, tuomet klausimą svarstys ir sprendimą priims LSDP taryba.

Tuo metu dauguma LSDP frakcijos Seime narių mano, kad partija turėtų likti koalicijoje.

„Valstiečių“ frakcija Seime turi 56 atstovus, socialdemokratų gretose dirba 19 parlamentarų. Socialdemokratai yra delegavę ūkio, užsienio reikalų ir teisingumo ministrus.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Politika Wed, 16 Aug 2017 14:12:46 +0300
Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą http://l24.lt/lt/politika/item/203126-rugsejo-pirmaja-daugiau-tevu-gales-palydeti-vaikus-i-mokykla http://l24.lt/lt/politika/item/203126-rugsejo-pirmaja-daugiau-tevu-gales-palydeti-vaikus-i-mokykla Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal naująjį Darbo kodeksą, tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.

Naujovė ta, kad nuo šio ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams. Be to, anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų, o dabar – iki 14 metų.

socmin.lt

]]>
vladyslav.cechovic@gmail.com (Vladyslav Č.) Politika Mon, 14 Aug 2017 11:27:30 +0300
Policijos reforma Lietuvoje - baigta http://l24.lt/lt/politika/item/202964-policijos-reforma-lietuvoje-baigta http://l24.lt/lt/politika/item/202964-policijos-reforma-lietuvoje-baigta Policijos reforma Lietuvoje - baigta

Policija pranešė šalyje užbaigusi gausios kritikos sulaukusią reformą.

Nors ją dar turi įvertinti Vidaus reikalų ministerija, visoje Lietuvoje į bendrus komisariatus jau sujungta kriminalinė ir viešoji policija.

"Visi komisariatai Lietuvoje dirba pagal naują modelį", - BNSsakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Policijosvadovybė reformosėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Jungiant viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų.

R.Matonis teigė, kad po reformos išaugo gatvėse dirbančių pareigūnų skaičius. Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200 ekipažų, o palaipsniui pereinant prie naujo veiklos modelio pirmąjį šių metų pusmetį vienu metu reaguojančių ekipažų yra daugiau nei 300.

Policijos vadovybė teigia mokanti pareigūnus vykdyti naujas užduotis, geriau juos aprūpinanti reikalinga įranga.

Pasak atstovo spaudai, nuo policijos reformos pradžios atsisakyta 70 pastatų visoje Lietuvoje.

R.Matonis teigė, kad pertvarka leido sutaupyti ir didinti algas pareigūnams. Nuo šių metų liepos pirminės grandies policininkai gauna mažiausiai po 700 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai - ne mažiau 850 eurų "į rankas".

Policija siekia, kad 2020 metais mažiausias pareigūnų darbo užmokestis siektų tūkstantį eurų.

Kritikavo ir profsąjungos, ir prezidentė

Policijos reformai itin priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Pabaigus pertvarką, daugiausiai nerimo joms kelia išaugęs darbo krūvis.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis pareiškė, kad policijos reforma įvykdyta "kreivomis rankomis".

"Jie padarė tokį jovalą, kad žmonės dabar dūsta nuo perdėtų, chaotiškų, stichinių darbų", - BNSsakė jis.

V.Banelis pridūrė, kad reformos metu iš policijos "vienu ar kitu būdu buvo išvaryti pora tūkstančių žmonių".

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos lyderis Vitalijus Jagminas BNSteigė, kad siekdama padaryti pareigūną universalų policijos vadovybė vis tiek turi nustatyti jo darbo prioritetus.

"Vienas pareigūnas vienu metu negali atlikti ikiteisminio tyrimo ir vykdyti administracinės teisenos", - sakė V.Jagminas.

Policijos departamentas nurodo neturinti duomenų, kiek tiksliai pareigūnų paliko tarnybą dėl pertvarkos. Jo duomenimis, 2015 metais policijos sistemoje dirbo apie 11,4 tūkst. pareigūnų, 2016 metais - beveik 10,7 tūkst. policininkų.

Šiuo metu policijoje dirba 10,6 tūkst. žmonių. Į šį skaičių patenka ir statutiniai pareigūnai, ir karjeros valstybės tarnautojai, ir darbuotojai pagal darbo sutartis.

Šiemet gruodį darbą pradėjęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas buvo pristabdęs policijos pertvarką.

"Ten tikrai buvo daug chaoso, daug pareigūnų pasipiktinimo. (...)Manau, kad situacija dabar yra suvaldyta", - BNSsakė ministras.

Jis teigė, kad ministerija reformą įvertins šį rudenį.

Po profsąjungų skundų Policijos departamento veiksmus vykdant pertvarką pernai spalį buvo sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
vladyslav.cechovic@gmail.com (Vladyslav Č.) Politika Sun, 13 Aug 2017 10:40:14 +0300
Atkurti sudegusius Rumšiškių muziejaus statinius gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų http://l24.lt/lt/politika/item/202937-atkurti-sudegusius-rumsiskiu-muziejaus-statinius-gali-kainuoti-iki-0-5-mln-euru http://l24.lt/lt/politika/item/202937-atkurti-sudegusius-rumsiskiu-muziejaus-statinius-gali-kainuoti-iki-0-5-mln-euru Atkurti sudegusius Rumšiškių muziejaus statinius gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų

Prieš savaitę Rumšiškių liaudies buities muziejuje visiškai sudegusių dviejų ekspozicinių pastatų iš Mažosios Lietuvos, kurie nebuvo apdrausti, atstatymas gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų. Tokią sumą BNS nurodė nuo gaisro nukentėjusio muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.

„Grubiais skaičiavimais – iki 0,5 mln. eurų – nuo degėsių išvalymo iki pridavimo. Čia sustambinti skaičiavimai, o tiksliai bus žinoma, kai bus parengtas projektas ir sąmatiniai skaičiavimai“, – pareiškė V.Reipaitė.

Vėliau elektroniniu paštu patikslino, kad Kultūros ministerijai pateikė sudegusių dviejų pastatų preliminarią atstatymo kainą, kuri siekia 3,623 eurų.

Ji įsitikinusi, kad visus nuostolius dėl sudegusių pastatų atlygins festivalio „Granatos Live“ organizatoriai. Tai esą numato muziejaus sutartis su festivaliu, todėl kol kas nesvarstoma galimybė samdytis advokatą bylinėtis.

„Mes galvojame, kad ne, turime susitarti, turime atstatyti ir be jokių dar trečiųjų asmenų. Organizatoriai įsipareigoję, esame pasirašę (sutartį – BNS), skambino iš draudimo kompanijos, jie geranoriški“, – teigė muziejaus vadovė.

Praėjusį savaitgalį per muzikos festivalį „Grantos Live“ kol kas dėl nenustatytų priežasčių sudegė du Mažosios Lietuvos – Šilutės rajono Vabalų kaimo – pastatai. Jie į Rumšiškes atgabenti 1988 metais ir dėl pinigų stygiaus nebuvo tvarkomi – atnaujinti pradėti neseniai, spėta tik perdengti stogą.

Rumšiškių liaudies muziejaus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs. Draudimą turi festivalio organizatoriai.

V.Reipaitė BNS tvirtino, kad dėl muziejaus turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas – drausti pastatus, nes jie mediniai ir yra didelė rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje. Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų. Pasak jos, ir šie pastatai buvo apdrausti, nes pastatyti 2016 metais.

„Jie pastatyti 2016 metais – pastatyti, atstatyti arba rekonstruoti – švieži, kur panaudotos reikalingos medžiagos. Po ilgų derybų buvo apdrausti. Užtat ir draudė, kad nebuvo eksponatų“, – teigė muziejaus vadovė ir pripažino, kad draudimo kompanijos, kurių ji neatskleidė, kol kas atsisakė toliau su muziejumi tęsti derybas dėl kitų pastatų draudimo.

Pavieniai muziejaus eksponatai irgi nedrausti. Nedrausti net tie muziejaus ekspoziciniai gyvenamieji namai, kurių priešgaisrinė sauga sutvarkyta, nėra lėšų juos apdrausti.

V.Reipaitė mano, kad valstybė galėtų įsteigti fondą, iš kurio būtų finansuojamas paveldo statinių ir eksponatų draudimas.

Neaišku, kiek kultūros paveldo apdrausta

Kultūros paveldo departamentas pripažįsta neturintis duomenų, kiek paveldo yra apdrausta. Draudimo verslas nenori drausti tokių pastatų ir sako, kad jų priešgaisrinės saugos priemonės yra per menkos. Be to, pasak jų, Lietuvoje sunku objektyviai nustatyti paveldo vertę, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą.

Politikai įsitikinę, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus privaloma apdrausti ir siūlo atsakingiems asmenims pradėti diskusijas su draudikais dėl draudimo sąlygų sušvelninimo.

Parlamentinis Kultūros komitetas ketina rudenį aiškintis, kiek šalyje paveldo apdrausta ir kiek reikia tam lėšų, kaip priversti apdrausti paveldą, esantį privačiose rankose.

Kultūros paveldą, nesantį muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, prižiūrinčio Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS pranešė nežinantis, kiek paveldo Lietuvoje apdrausta – esą tuo turi rūpintis jo valdytojas.

„Tokios pareigos nėra. Ji būtų palengvinimas pačiam turto valdytojui – jeigu jam kokia nelaimė atsitinka, jis gautų draudimą, o kai draudimo nėra, turi mokėti iš savo pinigų“, - sakė A.Degutis.

Jis sutinka, kad kultūros paveldo valdytojui vis dėlto turėtų būti nustatyta pareiga apdrausti turtą, nes, anot A.Degučio, daugelis kultūros paveldo valdytojų net nesuvokia to turto svarbos ir vertės.

„Jeigu yra kultūros paveldas, tai yra ir visuomeninė vertė, ne tik privati. Tai visuomenė ir turėtų uždėti pareigą išsaugoti ar po nelaimės atkurti“, – teigė A.Degutis.

Jis suabejojo, ar valstybė pati galėtų skirti pakankamai lėšų kultūros paveldo objektams apdrausti, tačiau apie minimalų draudumą, pasak jo, būtų galima galvoti.

Jis pateikė nedrausto sudegusio Palangos kurhauzo pavyzdį: „Nebuvo draustas. Dabar valstybė, savivaldybė mokės už atstatymą. Būtų draustas, būtų pinigų, valstybei gal mažiau reikėtų pridėti.“

Turto bankas: visi mūsų statiniai apdrausti

Valstybės įmonė Turto banko komunikacijos vadybininkės Aušros Pocienės tvirtinimu, Turto banko valdomi kultūros paveldo statiniai yra apdrausti.

„Jeigu tiktai turtas prastesnis, o didžioji dalis to turto tikrai prastos būklės, draudimo kompanijos nenori drausti“, – teigė ji.

Pasak Turto banko atstovės, pavyzdžiui, Kauno regione Turto bankas valdo aštuonis kultūros paveldo objektus, iš jų penki apdrausti pilnai, pavyzdžiui, Šančių sinagoga, pastatas Sapiegos gatvėje, projektuotas Arno Funko, Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, o trys – tik civilinės atsakomybės draudimu, nes jie yra parduodami, be to, jų būklė labai bloga ir draudikai nedraudžia. Toks likimas ištiko malūną Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone.

Kultūros ministerija: dauguma pastatų apdrausti

Kultūros ministerija pranešė, kad Lietuvoje yra 103 muziejai, ministerija valdo 16 jų, čia saugoma per 4 mln. vertybių – 55,4 proc. visų Lietuvos muziejuose saugomų vertybių.

Pasak kultūros ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo, „absoliuti dauguma pastatų yra apdrausti“.

„Tuo tarpu kalbant apie kultūros vertybes, saugomas muziejuose, situacija yra gerokai keblesnė. Taip yra dėl keleto priežasčių, pagrindinė iš kurių yra tai, jog dar nėra baigtas saugomų kultūros vertybių įvertinimo procesas. Kitos problemos – tai, jog siekdami apdrausti savo eksponatus muziejai susiduria su sunkumais ieškodami draudimo bendrovės, kuri draustų kultūros vertybes. Tas pats Rumšiškių liaudies buities muziejus dėl Salų etnografinės sodybos kreipėsi į septynias draudimo bendroves ir visos jos atsisakė drausti tokius eksponatus. Ne paskutinis yra ir finansinis klausimas.“, – BNS nurodė jis.

Anot V.Bachmetjevo, iki šiol Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms reikalavimo apdrausti savo turtą nebuvo, pačios įstaigos spręsdavo, ar tai daryti ir kaip drausti.

„Dabar (po gaisro Rumšiškių muziejuje – BNS) galima pasakyti, kad ministerija tikrai didesnį dėmesį skirs jai pavaldžių įstaigų turto draudimui. Apie konkrečias priemones kalbėti dar anksti. Jos bus aiškesnės atlikus esamos situacijos analizę ir peržvelgus turimus resursus“, – teigė ministerijos atstovas.

Pasak V.Bachmetjevo, visų saugomų muziejų kultūros vertė bus aiški 2020 metų gruodį.

„Kiekviename muziejuje situacija yra skirtinga ir pasistūmėta skirtingai, tačiau jau dabar galima konstatuoti, žvelgiant į kasmetines ataskaitas, kad tas vertinimas vyksta gerokai lėčiau nei planuota“, – teigė jis.

Draudikai: netinkamos priešgaisrinės saugos priemonės

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno teigimu, prašymų apdrausti kultūros objektus, bažnyčias dažniausiai sulaukiama, kai atsitinka tokios nelaimės kaip prieš savaitę įvykęs gaisras Rumšiškėse.

Jo teigimu, draudžiant nestandartinius objektus, kultūros paveldo statinius yra nustatomos tam tikros individualios draudimo sąlygos, nuostolių atlyginimo principai, aptariami rizikos sumažinimo ir valdymo klausimai.

„Įvertinti galima kiekvieno pastato atkūrimo vertę, paprastai ji tampa ir draudimo sumos pagrindu. Tai reiškia, kad draudimo suma yra pakankama atstatyti pastatą į prieš tai buvusią būklę, bet tikrai neįmanoma išsaugoti jo unikalumo, kas ir yra didžiausia vertė. Objekto meninė ir paminklosauginė vertė, viduje esančio kilnojamojo turto vertė, kuri apima antikvarines vertybes, liturginius reliktus, negali būti objektyviai įvertinta ir dėl apskaitos nebuvimo, ir dėl to, kad Lietuvoje praktiškai neįmanoma objektyviai nustatyti jų vertės, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą“, – teigė jis.

Pasak A.Raziūno, vertinant ne tik religinės paskirties objektus, bet ir meno, susiduriama su sertifikuoto vertinimo paslaugos stoka.

„Kai rizika nėra iki galo aiški, tokios draudimo paslaugos neįmanoma pasiūlyti ir nustatyti draudimo įmokos“, – teigė jis.

A.Raziūnas įspėjo, kad valstybė netinkamai rūpinasi savo kultūros vertybių priešgaisrine sauga.

„Remiantis turima statistika, reikia pripažinti, kad valstybei priklausantys paveldosauginiai, kultūriniai objektai, deja, dažnai nėra aprūpinti tinkamomis priešgaisrinės saugos ar gaisro detekcijos priemonėmis, todėl pasitaiko atvejų, kad nesant elementarių rizikos valdymo faktorių draudimo apsaugos neįmanoma pasiūlyti“, – pareiškė „Lietuvos draudimo“ atstovas.

„Lietuvos draudimas“ šiemet apdraudė 98 kultūros ir 718 švietimo statinius (įskaitant ir pastatuose esantį turtą), taip pat 47 įvairiems Lietuvos muziejams priklausančius pastatus, 40 bibliotekų ar archyvų.

A.Gelūnas: reikia diskusijos su draudikais

Seimo Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas, kuriam 2012 metais einant kultūros ministro pareigas sudegė ką tik restauruotas bei nuo nelaimingų atsitikimų apdraustas Tytuvėnų vienuolynas, pripažįsta, kad draudimo verslas kultūros paveldo kratosi.

„Tada turėjome posėdį ant posėdžio, ką daryti su paveldu, kaip jį apsaugoti. (...) Prisimenu, jau tada buvo tam tikrų kliūčių – ir formalių, ir tų, kad į pažeidžiamus pastatus draudėjai labai kreivai žiūri“, – BNS teigė parlamentaras.

A.Gelūnas mano, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus reikia apdrausti.

„Sakyčiau vienareikšmiai reikėtų drausti. (...) Draudimas tų pastatų turėtų būti viena saugos priemonių ir Kultūros ministerijos diskusija kažkokia turėtų vykti su draudėjais – kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis galėtų drausti (...) priversti juos ar įkalbėti derybų metu šiek tiek pašvelninti draudimo sąlygas paveldui“, – svarstė eksministras.

Seimo narys nemano, kad draudimas neįsigyjamas dėl aplaidumo ar dėmesio neatkreipimo. „Ne numota ranka: ai, kaip nors išgyvensime be to. Tai atsiremia į varganą biudžetą“, – įsitikinęs jis.

R.Karbauskis: stebina, kad kultūros paveldo statiniai nedrausti

To paties komiteto vadovas „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis prisipažino būsiąs labai nustebęs, jeigu kultūros paveldo statiniai nedrausti.

„Draudimo klausimas rodo, kaip valstybė rūpinasi savo paveldo apsauga“, – mano jis.

R.Karbauskis tikino, kad komitetas rudenį gaus informaciją dėl kultūros paveldo draudimo: „Tada bus aišku, apie ką kalbame, kokia dalis apdrausta, iš kokių lėšų“.

Parlamentaras abejojo, ar draudimas yra labai brangus.

„Jeigu renginius tokius leidi daryti šalia tokių pastatų, tu aiškiai supranti, kad tiems pastatams padidėja rizika dėl pašalinio poveikio. Tada įvertindamas tą riziką ir turi aiškiai derėtis su tais, kam sutinki išnuomoti tą teritoriją renginiui, kokie kaštai turi būti padengti“, – teigė jis.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
vladyslav.cechovic@gmail.com (Vladyslav Č.) Politika Sat, 12 Aug 2017 16:02:23 +0300