Didesnė dalis moksleivių šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai ir moksleiviai? Kokios karantino laikotarpio pasekmės švietimui? Anot Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, „pandeminė situacija mums pasitarnavo, kad viską peržiūrėtume ir turėtume sisteminį pokytį“.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pristatė naujosios Vyriausybės programą. Vienas iš pagrindinių centro dešinės koalicijos parengto dokumento prioritetų – švietimas. Šiam klausimui Vyriausybės programoje skiriamas ypatingas dėmesys, dokumente atsispindi dauguma esminių švietimo sistemos problemų. Visgi ekspertai pasigenda aiškesnės vizijos, kaip programoje identifikuoti iššūkiai bus sprendžiami.

„Vilniaus rajone sukūrėme geras sąlygas vaikams ir mokiniams mokytis, o pedagogams – dirbti. Esamas mokyklas ir darželius atnaujiname, modernizuojame. Jau bemaž visos Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra renovuotos, modernizuotos arba atnaujintos, artėjame prie 100 proc. rodiklio. Tačiau ties pasiektais puikiais rezultatais nesustojame – statome ir projektuojame naujas švietimo įstaigas“, – pabrėžia Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas viliasi, kad partijų nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas po Seimo rinkimų. Pasak jo, šiuo metu partijos ruošiasi artėjantiems rinkimams, todėl bendro sutarimo dėl švietimo tikėtis yra naivu.

Vis dar išliekant neaiškiai naujų mokslo metų organizavimo tvarkai, švietimo ekspertai įsitikinę: iš anksto reikia ruoštis kombinuoto ugdymo scenarijui. Jie teigia, kad sklandžiam tokio ugdymo procesui užtikrinti reikalingas integralus technologinis sprendimas mokykloms.

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vyks antras susitikimas su visomis švietimo profesinėmis sąjungomis dėl kolektyvinės švietimo sutarties rengimo.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliko tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“, kurio rezultatai gali nustebinti. Tyrimas atskleidė, kad studentai, lyginant su 2013–2017 m. rezultatais, pamažu darosi vis sąžiningesni, o tuo tarpu, dėstytojai kartais vis dar reikalauja pakišų.

Šiandien vyko Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas, kuriame aptarti aktualūs klausimai švietimo srityje bei pristatyti pranešimai dalijantis svarbiomis įžvalgomis, vykdant einamuosius darbus bei sprendžiant iškylančius švietimo srities iššūkius.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia dar nežinantis, kada galima tikėtis politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Anot jo, susitarimas turi būti parengtas kokybiškai, atsižvelgiant į visų pusių interesus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų politinių partijų atstovams, kviesdamas juos kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Seime atstovaujamos partijos raginamos iki rugsėjo 20 dienos deleguoti asmenį šio dokumento kūrimui.