Tikriausiai visi sutiksite, kad gyvename itin keistu ir iššūkių kupinu laikotarpiu. Dalykai, kurie vos prieš kelias savaites atrodė paprasti ir lengvai išsprendžiami, staiga tapo nemažu galvos skausmu. Karantinas sujaukė įprastą rutiną, bet ką daryti, jei nutinka kažkas netikėto, pavyzdžiui, jūsų mažyliui pradeda skaudėti dantį. Kaip teisingai elgtis papuolus į tokią situaciją pasakoja Clinic |DPC odontologijos klinikų tinkle dirbanti ir ilgametę patirtį turinti vaikų odontologė Diana Jurevičienė.

Šviežias pavasaris atneša ir naujų daržovių derlių. Deja, bet retas vaikas nuoširdžiai mėgsta jas valgyti. Jeigu savo vaikui leistumėte pasirinkti – šviežią morką ar šokolado gabalėlį – kaip manote, ką jis valgytų? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šokoladas varžovų neturi, tačiau psichologai įsitikinę, kad paskatinti vaikus savarankiškai rinktis sveikus ir maistingus produktus – įmanoma. Kaip tai padaryti?

Mokinių žiemos atostogos – tikras budrumo patikrinimas tėvams. Jei iki šiol didžiąją dienos dalį vaikai leisdavo mokykloje, tai dabar dažniau būna namuose ar skuba į lauką su draugais.

Trys ir daugiau dėl ligos ar kitų priežasčių praleistų dienų – tai naujas atskaitos taškas ir tėvams (globėjams), ir įstaigoms, skaičiuojančioms mokesčius už mažamečių maitinimą. Sostinės taryba nedelsdama sureagavo į tėvų pastabas dėl pernai gruodį nustatyto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir tvarką patobulino.

Visuomenės pilietiškumas, policijos, švietimo, gydymo įstaigų aktyvumas leidžia anksčiau nei įvyksta skaudi nelaimė pastebėti skriaudžiamą vaiką. 

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono. Vis tik vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turi ne vieną kontraargumentą patiems tėvams, ką jie daro ne taip, kad vaikai didžiąją laisvo laiko dalį mieliau leidžia prie kompiuterio ar telefono.

Vėžio diagnozės nustatymas – vienas didžiausių galimų iššūkių žmogaus gyvenime. Čia ir dabar apverčiantis visą įprastą rutiną, atimantis pomėgius, ribojantis galimybes. Tai tarsi neplanuotas prabudimas svetimoje šalyje – daug nepažįstamų veidų aplink, atidžiai stebinčių ir net liečiančių tave, kalbančių greitakalbe, kurios visai nesupranti. Supranti, kad tai kelias, kurį reikia nueiti, nors nei ženklų, nei kalbos, nei simbolių nesupranti. Tik jauti viduje nevaldomą nerimą, įtampą ir jausmą, kad tai – svarbiausia kova už gyvenimą.

Tyrimais įrodyta, kad kokybišką ankstyvąjį ugdymą gavę vaikai, sulaukę 15 metų pasiekia kur kas geresnių mokymosi rezultatų, negu jų bendraamžiai. Kaip atpažinti kokybišką ugdymą ir į ką atkreipti dėmesį – pasakoja ir naudingais patarimais dalijasi Kaune veikiančios ir nuo 2020 m. rugsėjo Vilniuje duris atversiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ vadovė Kristina Gadliauskienė.

Nors sniego ir ledo pramogų mėgėjams šiemetinė žiema atsuko nugarą, tačiau vaikų traumų skaičiui tai ypatingai didelės įtakos neturi. Draudikų statistika neigia plačiai paplitusį mitą, kad daugiausia vaikų susižaloja lauke – pasirodo, šaltuoju metų periodu daugiau nei 70 proc. traumų patiriama ne pramogaujant atvirame ore, o būnant namuose ar mokymo įstaigose.

Beveik pusė Lietuvos vaikų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, rodo 2019 m. „VELUX Group“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Penktą kartą atlikta kasmetinė studija parodė, jog taip gyvena 26 mln. – arba trečdalis – visos Europos vaikų. Dėl drėgmės ar pelėsio, nepakankamo apšvietimo, triukšmo ir šalčio keturis kartus dažniau nukenčia ne tik jų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai. Iki 2060-ųjų nesveikų namų sukeltos pasekmės žemyno ekonomikai kainuos beveik 300 mlrd. eurų.

Puslapis 1 iš 43
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24