Rugsėjo 16 d. Seime vyko eilinis susitikimas dėl žemės grąžinimo Vilniuje. Pasitarimas surengtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) iniciatyva.

Ši Vyriausybė dirba jau devynis mėnesius, bet vis nepamiršta priminti, kas nebuvo padaryta buvusio ministrų kabineto. Tai plano, kaip suvaldyti Covid pandemiją, nerado, tai atitinkamų tvarkų ar įstatymų, tai krizių valdymui „instrukcijos“ nepaliko. Norėčiau priminti, kad buvusi Vyriausybė taip pat dirbo krizių sąlygomis prasidėjus pandemijai, karantinui, sienų uždarymui, skubiai organizavusi humanitarinį koridorių Baltarusijos piliečiams (ne į palapines su sauso maisto daviniais). Be to, nedidino savo komandų, bet visų sričių įstatymų projektai, koncepcijos buvo rengiamos ir pristatomos parlamentui.

Kai artėja rinkimai politikai turi tokį bruožą – rasti savyje panašumų su tautinėmis mažumomis. Tai mama turi lenkiško kraujo, tai tėtis, tai senelė. Net lenkų ar rusų kalbas visi prisimena, o tikslas aišku vienas – gauti rinkėjų balsus. Tuomet ir pažadų netrūksta, kaip būdami valdžioje politikai „išgelbės“ tautines mažumas. Bet rinkimai ateina ir praeina, o tautinės mažumos kaip visada paliekamos pačios sau. Ir visos kalbos apie tai, kad Šalčininkų ar Vilniaus rajono gyventojai – tai tokie patys piliečiai taip pat nugrimzta į nebūtį iki kitų rinkimų.

Per šiandien Seime surengtą spaudos konferenciją Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parlamentarai Rita Tamašunienė, Beata Petkevič ir Česlav Olševski paragino vyriausybę prisiimti atsakomybę už sukeltą migrantų krizę, o šalies savivaldybes - vienodai paskirstyti atsakomybę ir pačius iš Baltarusijos atvykstančius migrantus. LLRA-KŠS Seimo narių manymu, migrantų krizę sukėlė konservatorių vykdoma kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus politika, nuo kurios pasekmių kenčia visų pirma mūsų šalies gyventojai, ypatingai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

Beveik 80 Nemenčinės apylinkėse esančių kaimų – Gegužinės, Didžiųjų Kabiškių, Baltalaukio, Karveliškių, Gaukštonių ir Pučkalaukio - gyventojų jau daugiau nei metus nesėkmingai kovoja dėl galimybės kvėpuoti grynu ir neužterštu oru. Yra kreipęsi į visas įmanomas instancijas ir įstaigas, tačiau, kol kas nesėkmingai. Iš bejėgiškumo kreipėsi į Seimo narę Ritą Tamašunienę, prašydami jos padėti išspręsti dvokiančio oro problemą, kuriuo – beveik reguliariai – juos „vaišina“ netoliese esanti nuotekų valykla.

30 metų trunkančią žemės reformą ar beįmanoma pavadinti reforma, greičiau besitęsiančia epopėja. Bet šios reformos epicentre yra Lietuvos pilietis, kurio tėvų, protėvių žemė buvo prievarta nacionalizuota. Kol pilietis ieškojo nuosavybės dokumentų archyvuose ir institucijoje, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet sostinės ir jos priemiesčio žemės.

Mišrios Seimo narių grupės nariai, kuriai priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai, įkūrė naują Seimo frakciją – Regionų frakciją.  Nauja frakcija atstovaus Lietuvos regionams, iš kurių yra kilusi frakcijos narių, išrinktų vienmandatėse rinkimų apygardose, dauguma.

Pirmoji Europoje, antroji pasaulyje – gegužės 3 d. minėsime 230 –ąsias 1791 m. pirmosios rašytinės bendros Lietuvos ir Lenkijos Konstitucijos metines. Gegužės 3-osios Konstitucija ir Tarpusavio įžadai daugeliui šių dienų politikų  yra susižavėjimo, politinės išminties pavyzdys. Tai viena pirmųjų pasaulyje Konstitucijų, priimtų visiškai demokratiniu būdu,  įtvirtinusi konstitucinės monarchijos santvarką, kuri daugumoje Europos valstybių prasidėjo tik kitame šimtmetyje. Abiejų šalių politikai prieš daugiau nei 200 metų demonstravo neįtikėtiną bendrystę, susitarimą ir novatoriškumą.

Atsikračiusios sovietinio jungo, atkūrusios laisvę ir suverenitetą Lietuva ir Lenkija 1994 m. balandžio 26 d. pasirašė  Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. 27 bendradarbiavimo ir dvišalės draugystės metai, kurie įgalina ir įpareigoja siekti suderėtų tikslų, skatina abi šalis ieškoti probleminių klausimų sprendimo. Sutarties nuostatos padėjo pamatus tolesniems abiejų valstybių tarpusavio  politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėse organizacijose ir institucijose.

Nors Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai sukanka 27 metai, Lietuvos lenkai iki šiol susiduria su įvairiomis kliūtimis ir neišspręstomis problemomis.

Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje nuolat bando atremti grėsmes lenkų švietimui šalyje, bandymus apriboti politinio atstovavimo galimybes, iki šiol jaučia žemės "skraidymo" po šalį vykdant iki šiol neužbaigtą žemės reformą pasekmes, netgi išgyvena raginimus fiziškai susidoroti.