Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį paragino gamintojus neklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad nesiskirtų to paties prekės ženklo produktų, parduodamų su panašia etikete, kokybė ir sudėtis.

Pasaulyje sparčiai populiarėjantis alternatyvios mitybos būdas veganizmas sulaukia vis didesnio lietuvių dėmesio. Nors įvairūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje gyvūninės kilmės maisto produktų nevartojančiųjų bendruomenę sudaro per 20 tūkst. žmonių, sparčiai auganti veganiškų produktų paklausa leidžia manyti, kad šios kultūros propaguotojų mūsų šalyje yra kur kas daugiau. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, veganiškų produktų paklausa vos per metus išaugo daugiau nei 75 proc.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai atpigo vaisiai ir daržovės: česnakai, cukinijos, porai ir mandarinai. Iš bakalėjos prekių didžiausias kainų kritimas užfiksuotas miltams, pomidorų sultims, cukrui bei majonezui. Tuo tarpu pieno produktų kategorijoje labiausiai pigo sūris, varškė bei glaistyti sūreliai. Tokie kainų pokyčiai užfiksuoti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, palyginus 2018 ir 2017 pirmų pusmečių kainas.

Laikinoji Seimo komisija nusprendė, kad Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami - skirtingos kokybės ar sudėties produktų problema aktuali visai Europos Sąjungai (ES). Tačiau tokie produktai galėtų būti specialiai ženklinami.

Rauginti kopūstai, kefyras, šaltiena, juoda duona, baltas sūris, silkė ir net sūdyti lašiniai – tai tik keletas produktų, kurie pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą. Mėgti senelių ir močiučių, kurį laiką gal primiršti ar atsivalgyti – šiuo metu jie sugrįžta. Mat šiandienos mitybos tendencijos ir mados „išteisina“ natūralius riebalus, raugintas daržoves ir rauginto pieno produktus, daugumą kruopų ir sveikesnes alternatyvas saldumynams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties skirtumus teigė, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) pasiektas lūžio taškas ir sulauksime bendros ES nkos kokybės prasme.

Maždaug pusę asortimento Lidl" parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau reikšminga dalis teks ir vietos gamintojams: penktadali, arba daugiau kaip 320 prekių, sudarys lietuviška produkcija.

Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, pirkėjų lojalumas lietuviškoms maisto prekėms nemenksta, o jų pirkinių krepšeliuose lietuviškų produktų kasmet vis daugiau. Šiais metais pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje, kai pernai jų buvo 6 iš 10.

Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs. „Būtų gerai, jei jie būtų ir sveiki", – įsitikinusi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sveikatinančios mitybos ugdymo dėstytoja Birutė Mielkuvienė. Racionali jaunų žmonių mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei raidai, mokymosi rezultatams, gyvenimo kokybei ir trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti ir suformuoti vaikystėje ir paauglystėje, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai visą gyvenimą.

Japonija domisi lietuviškos jautienos produktais ir laukia, kada jie pateks į šios šalies rinką. Tą patvirtino Japonijos ambasadorė J. E. Kadzuko Širaiši (Kazuko Shiraishi), susitikusi su Lietuvos žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24