Lietuvos moterų pensijos – penktadaliu mažesnės nei vyrų, skelbiama pranešime spaudai. Kita vertus, net ir vyrų vidutinė valstybinė pensija nesiekia nė pusės rekomenduojamo lygio, o abiem lytims anksčiau pradėti rūpintis patogesne senatve kliudo klaidingos nuostatos ir kiti iššūkiai.

„Sodra“ jau perskaičiavo ir sausį moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą.

Naujaisiais metais pensijas į namus gaunantiems senjorams daugumoje „Sodros“ aptarnaujamų teritorijų jas pristatys Lietuvos paštas. Pasikeitus paslaugos tiekėjui pensijų pristatymo tvarka nesikeis, tikinama pranešime spaudai.

Nuo 2022-ųjų sausio 1 d. didėja dalies kaupiančiųjų valstybės skatinamosios įmokos į antros pakopos pensijų fondus. Tuo pat metu auga ir pensijų kaupimo tarifas gyventojams, kurie yra pasirinkę laipsniškai didėjantį kaupimą, rašoma pranešime spaudai.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Ji paaiškina, kas atsitinka su įmokomis į pensijų fondus netekus darbo arba sumažėjus pajamoms.

Senstanti visuomenė ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje skatina diskusijas apie valstybių socialinės apsaugos sistemų stabilumą. Dalis šalių – tarp jų ir Lietuva – jau imasi atitinkamų priemonių bei ilgina pensinį piliečių amžių. Kada dirbti nustoja užsienio valstybių gyventojai ir kokias ateities tendencijas akcentuoja ekspertai, pasakoja Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ skelbia, kad daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24