Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Ji paaiškina, kas atsitinka su įmokomis į pensijų fondus netekus darbo arba sumažėjus pajamoms.

Senstanti visuomenė ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje skatina diskusijas apie valstybių socialinės apsaugos sistemų stabilumą. Dalis šalių – tarp jų ir Lietuva – jau imasi atitinkamų priemonių bei ilgina pensinį piliečių amžių. Kada dirbti nustoja užsienio valstybių gyventojai ir kokias ateities tendencijas akcentuoja ekspertai, pasakoja Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ skelbia, kad daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas, skelbiama pranešime spaudai. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai.

Kuo skiriasi aktyvus ir pasyvus investicijų valdymas, žino nedaugelis, tačiau šios strategijos turi įtakos didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, nes nuo to priklauso, kaip yra užtikrinama jų finansiškai saugi senatvė. Kas slypi po aktyvaus ir pasyvaus investicijų valdymo strategijomis, aiškina Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Seimas galutinai patvirtino kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą.

Daugelis žmonių apie taupymą senatvei susimąsto įvairiuose gyvenimo etapuose. Skirtingo amžiaus žmonės kaupimui senatvei turėtų taikyti atskiras strategijas ir vengti specifinių klaidų, aiškina Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Seimas vieningai priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, pritardamas išankstinių pensijų didinimui. Įstatyme įtvirtinta, kad vietoje šiuo metu galiojusio išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, nuo 2021 m. sausio 1 d. jos bus mažinamos 0,32 proc.

Vis daugiau darbdavių kaip vieną iš papildomų naudų siūlo prisidėjimą prie darbuotojo kaupimo pensijai ir tam įprastai renkasi trečios pakopos pensijų fondus. Tačiau nedaugelis įmonių ir darbuotojų žino, kad darbdavys gali prisidėti prie pensijos kaupimo ir antroje pakopoje, rašoma pranešime spaudai.