Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Šalių vadovai aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai, pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Antrajame Liublino trikampio valstybių vadovų susitikime dar kartą pabrėžta šimtmečius trunkančios strateginės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos partnerystės svarba ir Lietuvos bei Lenkijos pasiryžimas teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą ginantis nuo Rusijos karinės agresijos.

Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį akredituotas naujasis Lenkijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Slavomiras Pavlikovskis. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs ir sėkmės darbuose palinkėjęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra istorinė atmintis, bet ir bendri saugumo iššūkiai, todėl dvišalis valstybių bendradarbiavimas ir toliau turi būti stiprinamas.

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė.

Lietuvos Respublikos Seimas spalio 14 d., ketvirtadienį, balsavo dėl rezoliucijos, skelbiančios palaikymą Lenkijos suverenumui, įtraukimo į sesijos darbotvarkę. Rezoliucijos projektą palaikė 45 parlamentarai, 17 susilaikė nuo balsavimo. 57 Seimo narių balsais, kurių dauguma priklauso valdančiajai koalicijai, rezoliucija dėl palaikymo Lenkijai buvo užblokuota.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikčioniškų šeimų sajungos Seimo nariai Beata Petkevič ir Česlav Olševski reaguodami į migracijos krizę bei vyriausybės pasimetimą valdant minėtą krizę paskelbė pranešimą spaudai, kuriame pažymi, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos statistiką nuo 2021 sausio 1 d. iki liepos 8 d. Lietuvos pasienyje sulaikyti 1509 nelegalūs migrantai. Šie skaičiai nuolat keičiasi į didėjimo pusę ir šiuo metu sunku tikėtis, kad srautai pasibaigs. Vyriausybė sugebėjo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, bet iki šiol neturi konkretaus veiksmų plano migrantų krizei valdyti.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas. Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno ir Klaipėdos miestų paminėjimų daugiausia užfiksuota Vokietijos žiniasklaidoje. Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą, – rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos laišką, kuriame išreiškė pozicijas dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, dėl Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų Bendrijoje, taip pat dėl saugumo, geopolitinės ir ekonominės situacijos regione.

Šią savaitę sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

2020 m. I ketvirtį pasaulio žiniasklaida minėdama Lietuvą ir įvykius mūsų šalyje daugiausiai dėmesio skyrė inovatyviems sprendimams kovai su koronavirusu (COVID-19), informavo apie užsienio ir vidaus politikos aktualijas, turizmo sektoriaus perspektyvas, šalies kultūros ir meno pasiekimus. Per pastarąjį ketvirtį užfiksuota daugiau nei 24 tūkst. pranešimų, kuriuose buvo minima Lietuva. Labiausiai mūsų šalimi domėjosi Jungtinės Karalystės (6 309 paminėjimai), Vokietijos (5 001 paminėjimai) ir Rusijos (4 096 paminėjimai) žiniasklaida, nedaug atsiliko Latvijos žiniasklaida (3 998 paminėjimai), rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atliktas 13 užsienio šalių interneto žiniasklaidos portalų analizė.