Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos laišką, kuriame išreiškė pozicijas dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, dėl Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų Bendrijoje, taip pat dėl saugumo, geopolitinės ir ekonominės situacijos regione.

Šią savaitę sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

2020 m. I ketvirtį pasaulio žiniasklaida minėdama Lietuvą ir įvykius mūsų šalyje daugiausiai dėmesio skyrė inovatyviems sprendimams kovai su koronavirusu (COVID-19), informavo apie užsienio ir vidaus politikos aktualijas, turizmo sektoriaus perspektyvas, šalies kultūros ir meno pasiekimus. Per pastarąjį ketvirtį užfiksuota daugiau nei 24 tūkst. pranešimų, kuriuose buvo minima Lietuva. Labiausiai mūsų šalimi domėjosi Jungtinės Karalystės (6 309 paminėjimai), Vokietijos (5 001 paminėjimai) ir Rusijos (4 096 paminėjimai) žiniasklaida, nedaug atsiliko Latvijos žiniasklaida (3 998 paminėjimai), rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atliktas 13 užsienio šalių interneto žiniasklaidos portalų analizė.

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia. Juos ir daugelį kitų galima rasti čia pat, Lietuvoje, galbūt – net visiškai šalia namų. Unikalios vietovės, pasiruošusios padovanoti nepamirštamą kelionių patirtį, laukia kiekvieno, ieškančio, kuo net visko mačiusius dar galėtų nustebinti Lietuva.

Jaunas, modernus, pasaulietiškas žmogus iš Lietuvos, gyvenantis užsienyje. Įdomu, ko jis nori? Kur įsivaizduoja savo ateitį? Kokią Lietuvą nori matyti? Turbūt labai europietišką, naujovišką, labiau pilietišką ir demokratišką.

2019 m. apie Lietuvą kaip kelionių kryptį rašė milijonines auditorijas turintys leidiniai TIME, The Times, The Independent, Travel+Leisure, Le Monde, taip pat daugybė specializuotų leidinių ir tinklaraščių prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose.

Kasdien vidutiniškai Lietuvos vardas užsienio šalių interneto naujienų portaluose pasirodo 250 kartų, o labiausiai mūsų šalimi domisi Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Populiariausios temos, kuriose minima Lietuva – užsienio politika, eksporto, investicijų bei imigracijos klausimai. Tai parodė Lietuvos įvaizdžio grupės kartu su „Kantar“ atlikta 13 šalių interneto medijų analizė.

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus komunikacijos ekspertas Marius Gurskas sako, kad prasčiausiai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių su Lietuva susipažinę yra Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gyventojai.

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių.

Praėjusią savaitę elektros energija atpigo visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje ir Latvijoje kainos susilygino.