Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako manantis, kad Graikija išliks euro zonoje, nepaisant to, kad šalies gyventojai referendume atmetė kreditorių siūlomas reformas ir taupymo priemones.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) pirmadienį padarė sukrečiantį pareiškimą, kad atsistatydins, nors vyriausybė užsitikrino tvirtą pergalę, kai graikai referendume ištarė „Ne" tarptautinių skolintojų pasiūlytos finansinės programos sąlygoms.

Daugiau kaip 61 proc. Graikijos balsuotojų sekmadienį per istorinį referendumą atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo oficialūs duomenys, gauti apdorojus 95 proc. rinkimų apylinkių balsalapių.

Graikijos referendumas dar labiau komplikavo situaciją, mano Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, „Graikijos vyriausybė, užuot pasakiusi tiesą savo žmonėms, kokios realios tokio sprendimo pasekmės, agitavo juos balsuoti prieš reformas, kurios yra būtinos šalies finansinei padėčiai stabilizuoti".

Graikijoje sekmadienį vyksta lemtingas referendumas dėl to, ar šalies žmonės turėtų sutikti su griežtomis tarptautinių kreditorių finansinio gelbėjimo sąlygomis, Europos Sąjungai (ES) nerimaujant dėl šio plebiscito padarinių bloko ateičiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Lietuva, grąžindama karo prievolę, didindama išlaidas gynybai ir šalies kariuomenėje formuodama greitojo reagavimo pajėgas, nori parodyti, kad gali apsiginti, o ne tik prašo būti apginta NATO, kuris „suvokia geopolitinę situaciją Baltijos šalių regione".

Graikijai ateinantiems trejiems metams reikia papildomai mažiausiai 50 mlrd. eurų, iš kurių vien Europos Sąjunga turėtų skirti 36 mlrd. eurų, šalies ekonomikai stabilizuoti pagal dabartinius skolintojų planus, pranešė ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Šią savaitę visų akys nukreiptos į Graikiją, tačiau labiausiai tikėtina, kad Graikijos gyventojai referendume nuspręs susitaikyti su idėja gyventi pagal finansines galimybes, o euro zonos šalių skaičius išliks nepakitęs. Net ir blogiausiu atveju ekonominių procesų įtaka Graikijoje bus labai ribota – ekonominių ir finansinių ryšių su šia valstybe Lietuva turi mažai.

Atėnuose sunerimusios namų šeimininkės, pirkėjai ir verslininkai lūkuriavo eilėse prie bankomatų, didėjant „juodojo pirmadienio" panikai, kai Graikijos vyriausybė įvedė kapitalo kontrolės priemones ir laikinai uždarė bankus, šaliai artėjant prie potencialaus bankroto.

Europos Komisijos pirmininkas vėliau pirmadienį pateiks savo paskutinius pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima išvengti Graikijos nemokumo, pranešė ES ekonomikos reikalų komisaras ir pridūrė, jog dar išlieka galimybė derėtis dėl šios dramatiškos krizės.