Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį pasiūlė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu, antradienį pranešė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Iš esmės sutvarkyti sostinės Gedimino kalną Vilniuje užtruks iki penkerių metų, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Pirmadienį kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius visuomenei pristatė Gedimino kalno tvarkybos darbų situaciją ir numatomus tolimesnius veiksmus.

Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas Povilas Poderskis inicijuoja ekstremaliąją situaciją dėl Gedimino kalno skelbti nebe savivaldybės, o valstybės lygiu. Tai aptarta ir pranešta antradienį vykusio Vilniaus miesto Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio metu.

Parlamentinės kontrolės pagrindu Seimo Kultūros komitetas ketina nuolat domėtis darbais, kurie padės išsaugoti Gedimino kalną.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas po Vyriausybėje vykusio pasitarimo teigė, kad šiuo metu Gedimino kalno deformacijos trūkiai, įplyšimai yra matomi visose kalno šlaitų pusėse. Tačiau geologas patikino, kad sustabdyti kalno eroziją yra įmanoma.

Sekmadienio rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus. Vienas garsiausių šio augalo kūrėjų ir tyrinėtojų kartu su selekcininkais iš viso pasaulio dalyvauja ir Vilniuje rugsėjo 11–14 dienomis vykstančioje Europos selekcijos mokslinių tyrimų asociacijos konferencijoje „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“.

Vakar Vilniuje iškritus gausiems krituliams, šį rytą operacijų vadovo, kultūros viceministro Renaldo Augustinavičius nurodymu pagal iš anksto nustatytą reagavimo protokolą Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai ir rangovai pradėjo taikyti avarijos grėsmės likvidavimo priemones.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis, vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24