Šiandien, baigiantis antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 79,2 proc. arba 586 tūkst. šio etapo vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju ir nepriklausomu energijos tiekėju. Sprendimo dar nepriėmė apie 150 tūkst. vartotojų, skelbiama pranešime spaudai.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,71 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. Elektros energijos kainos kitose Baltijos šalyse augo net 50 proc.: Latvijoje – iki 164,20 Eur/MWh, Estijoje – iki 151,37 Eur/MWh.

Didelė dalis elektros energijos vartotojų iki šiol nėra pasirinkę elektros tiekėjo. Tai galima padaryti iki birželio 18 dienos, primenama pranešime spaudai. Laiku nepasirinkus tiekėjo, vartotojams bus taikomas garantinis tiekimas, kuris gali būti brangesnis nei šiuo metu tiekėjų siūlomi variantai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė dr. Sonata Tolvaišienė teigia, kad didelė dalis vartotojų nepasirinko tiekėjo dėl to, kad tiesiog nežino, kaip tai reikia daryti.

Lietuvos gyventojams, kurie patenka į II-tąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, liko vos mėnuo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti sutartį. Tai padaryti būtina iki birželio 18 dienos, primenama pranešime spaudai. Kol kas nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 385 tūkst. namų ūkių.

Kelias savaites trukęs elektros kainos mažėjimo laikotarpis baigėsi. Per savaitę Lietuvoje elektra pabrango 122 proc. ir kainavo 202,35 Eur/MWh, skelbiama pranešime spaudai. Panaši situacija buvo ir Latvijoje – ten elektros kaina augo 123 proc. ir pasiekė 183 Eur/MWh. Estijoje elektra kainavo 78 proc. daugiau – 146,29 Eur/MWh.

Elektros rinkos barometras: per savaitę elektra Lietuvoje brango labiausiai Baltijos šalyse – 67 proc.

Šiemet aktuali tema prie Velykų stalo ne vienai šalies šeimai yra vykstantis svarbus energetikos pokytis – elektros rinkos liberalizavimas. Jo metu gyventojai patys sprendžia, iš ko pirks elektros energiją savo namams, o pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją daliai gyventojų liko vos du mėnesiai. Kaip pasirinkti tinkamai ir kur ieškoti informacijos? Kokios pasirinkimo galimybės ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? 

Elektros kainos visoje Europoje muša rekordus. Priežasčių tokiam sparčiam elektros energijos kainų šuoliui yra ne viena: padidėjusios dujų kainos, vis augančios taršos leidimų kainos elektrinėms, šalta žiema, mažas vandens lygis ir pan. Deja, kylančios elektros energijos kainos atsispindi ir gyventojų sąskaitose už elektrą – įvairių apklausų duomenimis daugiau kaip pusė gyventojų teigia pastebėję išlaidų didėjimą. Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad dėl prasidėjusio karo Ukrainoje situacija artimiausiu metu taip pat negerės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fizikos katedros profesorius dr. Dainius Jasaitis pataria, kaip išaugus kainoms, sutaupyti elektros energijos.

Sausio mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visose Baltijos šalyse, o brangiausia elektra buvo Lietuvoje – 145,87 Eur/MWh, tai yra 31 proc. mažiau nei 2021 m. gruodį, skelbiama pranešime spaudai. Latvijoje elektros energijos kaina mažėjo taip pat 31 proc. iki 143,81 Eur/MWh, Estijoje vidutinė mėnesio kaina buvo 141,74 Eur/MWh – 30 proc. žemesnė nei gruodį.

Nors bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vystomos technologijos užtikrina, kad maždaug 2 iš 3 gedimų elektros skirstymo tinkle būtų pašalinami nuotoliniu būdu, mechaniniu būdu pažeistų tinklų atstatymas gali užtrukti ilgėliau, rašoma pranešime spaudai. Visiškai eliminuoti žmogaus veiklos ar gamtos stichijų sukeltų pažeidimų neįmanoma, tad ką daryti dingus elektrai?