Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pradžioje nedarbingo lygis šalyje siekė 13,7 proc. Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikai, tad šie skaičiai gali augti. Rasti darbą darosi vis sunkiau. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) karjeros konsultantė pataria, ką daryti, nuo ko pradėti, norint rasti tinkamiausią darbo vietą.

Nemažėjant naujų COVID-19 atvejų nerimaujama dėl naujos koronaviruso pandemijos bangos, kuri biurų darbuotojams ir vėl reikštų dirbą iš namų. Todėl įmonėms svarbu ne tik užtikrinti sklandų nuotolinio darbo organizavimą, bet ir tinkamai jį įforminti bei apibrėžti jo taisykles. Tai darant reiktų prisiminti keletą pagrindinių aspektų.

Vidurvasarį augo visi darbo rinkos rodikliai – ir darbo pasiūla, ir paklausa, taip pat – registruotas nedarbas, informuojama pranešime spaudai. Liepą šalies darbdaviai įregistravo 35,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos poreikis, palyginti su birželiu, per mėnesį augo 29,5 proc., ir 7,2 proc., palyginti su 2019 m. liepa.

COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje registruota 23,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai 4 tūkst. daugiau, palyginus su praėjusių metų duomenimis.

Išskiriant svarbiausius koronaviruso valstybėms sukeltus padarinius, dažnas mini išaugusią bedarbystę ir nesaugumą dėl darbo vietos ateityje. Tai patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys – nuo 2020-ųjų pradžios bedarbių Lietuvoje padaugėjo daugiau nei 3 proc. Tačiau ekspertai siūlo pažvelgti ir į kitą medalio pusę – kai kuriems specialistams COVID-19 atvėrė naujas galimybes, o dalies profesijų poreikį dar labiau išaugino.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų, primenama pranešime spaudai.

Asmeninių finansų ir mokymų kompanijai „M Capital“ vadovaujanti Gintė Leksienė jau nuo mažų dienų žinojo, kad norėtų tapti vadove. Šiandien ji gali atskleisti du būdus, kaip nukeliauti iki aukšto posto. Savo pavaldinius Gintė vadina kolegomis ir visuomet pasiteirauja, kaip jie jaučiasi. „Mūsų įmonėje jausti galima,“ – sako ji. Tad kaip tapti vadovu? Kaip išnarplioti arba užkirsti kelią intrigoms kolektyve ir išlaikyti deramą atstumą tarp „draugai“ ir „vadovas bei pavaldinys“ statusų? Gintę Leksienę šiais klausimais kalbina „Verslo pažintys“ bendruomenės įkūrėjas Vitalijus Krivencov ir Martynas Chaškauskas.

Darbo interviu kiekvienam – jaunam, vyresniam, su darbo patirtimi ar be jos – yra stresą ir nerimą keliantis procesas. Parduoti save duodama tik keliolika ar kelios dešimtys minučių, per kurias reikia suspėti parodyti savo patirtį ir atskleisti potencialą. Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė atskleidžia, kokie kandidatai darbo pokalbiuose dažniausiai laimi bei kokios interviu metu daromos klaidos garantuoja nesėkmę.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas sako, kad situacija darbo rinkoje išlieka stabili, o į darbus grįžta vis daugiau asmenų.

Sakoma, kad lyderiais tampama, o ne gimstama. Gal yra atvirkščiai? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras vadovas? Ar užtenka žinių, o gal reikia dar ir įgimtos empatijos bei charizmos? Visa tai sužinosite, perskaitę „Verslo pažintys“ interviu su „Circle K“ generaliniu direktoriumi Skirmantu Mačiuku.

Puslapis 1 iš 21
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24