Vis daugiau atliekamų mokslinių tyrimų patvirtina, kad pridėtinis cukrus daro neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Natūralaus gėrimo be dirbtinių priedų „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad kaip dažniausią pridėtinio cukraus vartojimo pasekmę lietuviai įvardija antsvorį ir nutukimą. Tačiau pasak mitybos specialisto Artūro Sujetos, būtina atsiminti, jog pridėtinis cukrus gali sukelti ir daug rimtesnių sveikatos problemų.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.

„Geriausi momentai ir dalykai gyvenime – nepasaldinti“, - tvirtina garsi Lietuvos atlikėja Monika Pundziūtė – Monique. Tik pasak jos, gyvenime svarbu ne vien tikros ir nesuvaidintos akimirkos, bet ir tikras, natūralus maistas bei gėrimai, kurie nekenktų organizmui ar išvaizdai.

Visi kartais pasimėgauja saldumynais, kuriuose apstu pridėtinio cukraus, bet ne visi supranta, kad dideli jo kiekiai slepiasi ir produktuose, kurių net nebūtų galima pavadinti saldžiais. Natūralaus gėrimo be dirbtinių priedų „Barley Bros“ gamintojų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug pusė lietuvių teigia pridėtinio cukraus vartojantys kasdien, tačiau taip pat maždaug pusė apklaustųjų stengiasi pridėtinio cukraus vengti.

Prekybos tinklas „Rimi“ kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašė susitarimą dėl kepyklos gaminių sudėčių gerinimo. Prekybos centras iki 2020 m. įsipareigoja ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti cukrų kiekį kepyklos gaminiuose. „Rimi“ yra pirmasis prekybos tinklas, prisijungęs prie SAM iniciatyvos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pasirašė susitarimus su maisto produktų gamintojais dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekių mažinimo jų gaminamoje produkcijoje, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį.

Vienas dažniausių argumentų, kodėl dalis žmonių vengia valgyti ar iš savo mitybos raciono visai išbraukia duoną, – įsitikinimas, neva jos sudėtyje perdėm daug organizmui nenaudingo cukraus. Tačiau ekspertai tikina, kad tokia nuomonė tėra mitas – duonos gamintojai nuolat kontroliuoja ir tobulina savo gaminių sudėtį, idant ši būtų palanki sveikatai, o pasirinkti priimtiniausią duoną vartotojams padeda specialus gaminių ženklinimas.

Cukraus kiekis jogurtuose, kurie skirti vaikams ir tiekiami ugdymo įstaigoms per programą „Pienas vaikams", bus mažinamas palaipsniui, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sveikina pastangas sumažinti cukraus vartojimą. Lietuvai svarstant mokestines priemones, šią iniciatyvą komisaras ragina derinti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.

Šiuolaikinė visuomenė priklausoma nuo cukraus. Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vidutinis amerikietis – 46,1 kg, vokietis – 37,5 kg cukraus. Ir tai yra keliskart daugiau nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus. Skaičiai su kiekvienais metais didėja, todėl ES valstybės ėmėsi aktyvių žingsnių pažaboti cukraus vartojimą. Neatsilieka ir Lietuva, kurios Vyriausybė svarsto apmokestinti cukrų, o maisto gamintojai investicijas nukreipia į produktų sudėties gerinimą.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24