Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad už LLRA-KŠS balsuotų beveik 6 proc. rinkėjų visoje šalyje. Lyginant su prieš mėnesį darytos apklausos rezultatais, šios politinės jėgos palaikymas ženkliai išaugo.

Sportas palengva grįžta į Lietuvos parkus ir aikštynus, tačiau laikas, praleistas namuose, taip pat lietuvių yra aktyviai išnaudojamas. Tai rodo „Huawei“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Jos duomenimis, karantino laikotarpiu 2-3 kartus per savaitę savarankiškai mankštinasi daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Sporto psichologas Andrius Liachovičius, pozityviai vertindamas individualiai besitreniruojančiųjų namuose skaičių, atkreipia dėmesį – karantinas daliai žmonių parodė aktyvaus gyvenimo džiaugsmą.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje palankiai vertina kriminogeninę situaciją ir jaučiasi saugūs, o pasitikėjimas policija viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį – nedaug nusileidžiame Šiaurės Europos šalims, esame aštunti iš 28-ių ES valstybių narių. Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota gyventojų apklausa, didėja pasitikėjimas ir kitomis viešąjį saugumą užtikrinančiomis tarnybomis.

2020-01-14, 13:37

LLRA-KŠS palaikymas auga

Antradienį, sausio 13 dieną, Lietuvos naujienų agentūra ELTA paskelbė pirmą šiais metais politinių partijų reitingą. Praėjusių metų gruodį atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, didesnių pokyčių reitinge, palyginti su ankstesniąja, nebuvo.

Pernai Lietuva jautėsi kaip niekad gerai ir su viltimi žvelgė į ateitį – tą rodo Žmogaus studijų centro jau 12 metų atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena. Tuo, kad yra Lietuvos piliečiai, didžiuojasi net 85,3 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2008 m.

Lietuvoje mažėja piliečių, manančių, kad situacija Lietuvoje krypsta į gerąją pusę. Pastarąjį mėnesį palankiai vertinančių padėtį šalyje yra 4 procentiniais punktais mažiau nei tokių buvo 2019 m. lapkritį.

Tendencija, kad gyvenimu Lietuvoje nepatenkinta didžioji dalis gyventojų, – nesikeičia. Per pastarąjį mėnesį 4 proc. padidėjo gyventojų, manančių, kad šalyje reikalai krypsta į blogą.

Lietuviai ne itin patenkinti demokratijos veikimu savo valstybėje, tačiau pasitiki ES ir nori stipresnio Europos Parlamento (EP), parodė spalį atlikta Eurobarometro apklausa.

„Credit24“ iniciatyva vykdytos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 34 proc. 18-25 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių ateityje svarstytų pradėti savo verslą. Tarp jų yra 37 proc. vyrų ir šiek tiek mažiau moterų (31 proc.). Jaunuoliai mano, kad jų karta yra verslesnė nei ankstesnė, o net per pastaruosius metus veikiančių įmonių skaičius paaugo 1,7 proc. (t.y 1,5 tūkst.), rodo „Versli Lietuva“ duomenys.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24