Aukštosioms mokykloms skiriamą finansavimą, nepaisant mažėjančio studentų skaičiaus, kitąmet numatoma didinti beveik 12 proc. iki 251,1 mln. eurų. 2018 metų biudžete numatytos papildomos lėšos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui, nemokamų bakalauro studijų įvedimui, socialinių stipendijų didinimui. Aukštojo mokslo finansavimas bei kiti mokslo ir studijų pertvarkos atlikti darbai ir tolimesni žingsniai ketvirtadienį pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ketvirtadienį Seime vykstančioje Vyriausybės valandoje aukštojo mokslo reformos rezultatus įvertino teigiamai. Anot ministrės, vyksta rimta diskusija tarp aukštųjų mokyklų ir politikų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo sujungti visus universitetus Kaune, o Lietuvos edukologijos universitetą išdalyti Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams.

Vilniuje šią savaitę viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulio banko ekspertas švietimo klausimais Jamilas Salmi sako, kad rūšiuoti studentus į mokančius už mokslą ir nemokančius jam atrodo neteisinga, tačiau jis abejoja, ar Lietuva yra pakankamai turtinga, kad įvestų visiems nemokamas bakalauro studijas.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet.

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. Ekspertų teigimu, kitoks dėmesys skiriamas ir mokymosi turiniui bei pačiam procesui – vietoje sausų teorinių pamokų daugiau dėmesio skiriama praktiniams įgūdžiams, akcentuojamas komandinis darbas bei vyrauja individualizuotos užduotys.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstant neformaliojo vaikų švietimo finansavimą „krepšelio“ principu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai informavo, kad prie šiems metams skirtų 7,125 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo „krepšeliams“ finansuoti nutarta papildomai savivaldybėms skirti 1,1 mln. eurų.

Bendradarbiavimas su Šveicarijos ir Prancūzijos mokslininkais atvėrė unikalias kalbos didaktikos praktikas, su kuriomis susipažino Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslininkai. To pasekmė – atnaujinti kai kurie pradinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programos dalykai. Tai plačiau pakomentuoti sutiko LEU Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros doc. dr. Daiva Jakavonytė–Staškuvienė.

Prasidedant naujiems mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklose laukiama per 29 tūkst. pirmokų, praėjusiais mokslo metais į pirmą klasę atėjo daugiau kaip 30 tūkst. vaikų. Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad trečius metus iš eilės pirmokų bus daugiau nei abiturientų, kurių, preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis per 26 tūkst. (arba keliais šimtais mažiau nei pernai). Iš viso, išankstiniais duomenimis, 1148 šalies bendrojo ugdymo mokyklose rugsėjį naujus mokslo metus pradės 326 tūkst. mokinių, tai 4 tūkst. mažiau nei pernai. Universitetuose ir kolegijose bendras studentų skaičius mažėja 8-iais tūkstančiais iki 116 tūkstančių.

Lietuva švietimui santykinai skiria daugiau pinigų nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis ir pagal švietimo finansavimą užima 12 vietą tarp Bendrijos valstybių, pirmadienį paskelbė Eurostatas, palyginęs 2015-ųjų duomenis.

Puslapis 1 iš 14
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24