Iš Vyriausybės dokumentai keliaus į Seimą, o jam pritarus, tikimasi, iki birželio pabaigos Lietuva ir „Hitachi“ galės pasirašyti koncesijos sutartį.
Atominės elektrinės priešininkai rengiasi referendumui ir tikina, kad į juos dominančius klausimus atsakymų negavo. Abejonių kelia ir Lietuvos prisijungimas prie Europos energetinės sistemos ir naujojo reaktoriaus galingumas.
Energetikos ministras visa, kas susiję su Visagino atomine elektrine pavertė valstybės paslaptimi. Kai kada situacija tampa net komiška. Štai Seimo narių prašomas parodyti daugiau nei prieš dešimtmetį pasirašytą sutartį, Arvydas Sekmokas tikina, kad tai konfidencialu, nors rusai viską jau seniai iškloję internete.
Seimo opozicija skundžiasi, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskuba tenkinti jų smalsumo – nerodo koncesijos sutarties su „Hitachi“. Maža to, įslaptinti ir daugiau nei dešimtmetį egzistuojančios BRELL sutarties priedai.
BRELL – tai Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pirmųjų raidžių trumpinys: penkių valstybių energetikos bendrovių susitarimas dėl centralizuoto energetikos valdymo IPS/UPS sistemoje, vadinamajame Rusijos energetiniame žiede.
1999-siais kilo skandalas, kai išaiškėjo, kad BRELLo sutartyje, po kuria parašus dėjo ne valstybių vadovai, o tik energetikos bendrovių direktoriai, įrašytas punktas: panorėjusi pasitraukti sutarties dalyvė likusioms privalo kompensuoti nuostolius, kad nesutriktų darbas. „Lietuvos energijai“ leista pasirašyti sutartį tik po to, kai Rusija nusileido nereikalauti žalos atlyginimo. Tačiau į BRELL šnairuojama iki šiol, nes Lietuvoje įslaptinti vėlesni sutarties papildymai. Energetikos ministras ginasi, kad jį varžo įsipareigojimai.
„Tas konfidencialumas yra mūsų įsipareigojimas ir kitoms sutarties šalims. Todėl tai yra konfidenciali įmonių informacija ir mes, kaip ministerija, negalime patys to konfidencialumo pažeisti“, – tvirtina energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Tačiau BRELL sutartį ir visus Lietuvoje įslaptintus priedus savo interneto svetainėje skelbia rusų energetikos bendrovė.
Čia pat ir 2008-siais parengtas scenarijus kaip Rusijos IPS/UPS sistemai susijungti su Europa. Rusai nori išplėsti prekybą nuo pat Vladivostoko iki Briuselio. Pagal šį scenarijų viskas liktų kaip seniau. Mus su Europa sujungtų Rusijos sudėtyje. Esą taip ekonomiškai naudingiau. Atliekant skaičiavimus dalyvavo Europos ir buvusių posovietinių respublikų energetikai.
Dabartiniai energetikos planuotojai sako, kad šis scenarijus užmirštas. Tačiau artėjant derybų pabaigai su Visagino atominės elektrinės strateginiu investuotoju, vėl imta skambinti pavojaus varpais: esą galingas 1358 MW reaktorius, kurį dabar siūlo Jungtinių Valstijų-Japonijos koncernas „Hitachi“, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei. Tarp energetikų kalbama, kad, jeigu siekiame patekti į Europinę UCTE sistemą, vieno reaktoriaus galia neturi viršyti 1000 MW. Sutrikus Visagino atominės elektrinės darbui, su Lenkija projektuojama jungtis per silpna, trūkstamą energijos tiekimą užtikrintų tik Rusija.
„Rezervų iš Europos gali ir nebūti, tada tikrai susidarytų rimtos problemos ir bloga situacija“, – sako Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros profesorius dr. Rimantas Deksnys.
„Toks galingas reaktorius neatneš Lietuvai nepriklausomybės, nes jo aptarnavimui reikia galingesnio tinklo, negu mes turim“, – tikina Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Grupė Nepriklausomybės signatarų Seime išplatino „Memorandumą dėl valstybės nepriklausomybei pavojingo Visagino atominės elektrinės projekto“.
„Aš jau manau, kad gal jau sudarytas susitarimas tarp Europos Sąjungos, JAV ir Rusijos. Taip Europai ir Amerikai naudinga – energetiškai palieka mus toje sistemoje. Visa problema išspręsta: Rusija turės vieną atominę Baltarusijoje, vieną atominę Lietuvoje ir atominę Kaliningrade“, – teigia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.
Dar tebevykstant LEO projektui, 2009-ųjų kovą, Seimo Europos reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovai kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių ir ūkio bei energetikos ministrus dėl prieštaringų sprendimų energetikoje.
Ištrauka iš laiško:
„Kreipdamiesi į Jus norėtume prašyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė veiksmingai pasinaudotų savo, kaip pagrindinio AB „LEO LT“ akcininko, turimomis teisėmis priimant šios ir jai pavaldžių bendrovių, ypač AB „Lietuvos energija“, sprendimus, užtikrinančius Lietuvos nacionalinio saugumo interesų viršenybę prieš galimus kitokius bendrovių interesus.
Tikimės, kad per valstybės akcijų paketą šių bendrovių organuose valstybei atstovaujantys asmenys bus įpareigoti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ar dviprasmiškai juos interpretuojančius ankstesnius minėtų bendrovių sprendimus neatidėliojant pakeisti taip, kad būtų nuosekliai kuriamos realios prielaidos Lietuvos energetinės sistemos sinchroniniam darbui su UCTE, o ne su Rusijos sistema.“
Laišką pasirašęs parlamentaras Česlovas Stankevičius ir dabar laikosi nuomonės, kad negalima sutelkti visą dėmesį tik į vieną kurį projektą.
„Negalima susitaikyti su tuo, kad Lietuva nepajėgdama išspręsti sistemiškai vis vien stato atominę elektrinę, susitaikydama su pasilikimu Rusijos sistemoje. Tai tada jau tikrai nepriimtina“, – mano Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.
Buvęs derybų vadovas sako, kad daugelis baimių dėl nežinojimo – situacija sparčiai keičiasi, o problema išsprendžiama.
„Trys Baltijos šalys nusprendė pastatyti naują atominę naujoje rinkoje ir užduotis buvo naują atominę integruoti į tą rinką, ir kad tai netaptų kliūtimi mūsų integracijai į kontinentinę Europos sistemą. Nuo pat pradžių tos sąlygos buvo įrašytos į dokumentus, į konkurso sąlygas“, – dėsto buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.
Vasarį Europos vadovų taryba Europos Komisijai suteikė mandatą derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos valstybių energetikos valdymo.
Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“
