„Terorizmą galime įveikti tik būdami ištikimi esminėms savo vertybėms", – pažymėjo ES Tarybos atstovas Benedetto Della Vedova. Pabrėžęs, jog ES ne kartą ragino JAV pakeisti savo politiką, jis kartu priminė, kad vidaus saugumo reikalai ir jų tyrimas yra ES valstybių vidaus reikalas. Vis dėlto jos privalo laikytis Europos pagrindinių teisių chartijos, o ES turėtų persvarstyti teisės aktus, reguliuojančius vidaus saugumą, pridūrė kalbėtojas.
Europos Komisijos atstovas Dimitris Avramopoulos teigė esąs „pasibaisėjęs" tuo, ką atskleidė JAV Senato ataskaita. ES smerkia bet kokį kankinimą ir laiko jį baudžiamuoju nusikaltimu, o su terorizmu reikia kovoti gerbiant teisinės valstybės principus, visuotinai pripažintas vertybes ir tarptautinę teisę, pažymėjo kalbėtojas. „ES valstybės turi išsamiai, savarankiškai ir nešališkai ištirti įtarimus, nustatyti kaltuosius ir atlyginti žalą nukentėjusiems", – pridūrė jis.
„Kaip galime remti idėjas, kurias čia pat paminame?" – klausė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) atstovė iš Vokietijos Monika Epp-Hohlmeier, pridūrusi, jog „pagrindinės žmonių teisės yra šventos ir jų nevalia pažeisti", EP narė sveikino JAV Senato ataskaitos paviešinimą – pasak jos, „nedemokratinėje valstybėje tai nebūtų įmanoma".
Socialistų atstovė iš Slovėnijos Tanja Fajon priminė, jog absoliuti dauguma pasaulio šalių, įskaitant JAV, pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą. „Praėjo septyneri metai nuo pirmosios EP rezoliucijos šiuo klausimu, o ES šalys iki šiol slepia tiesą", – piktinosi EP narė. Ji pridūrė, jog Europos šalių dalyvavimas kankinimuose „yra apgailėtinas ir prieštarauja ES vertybėms". Europarlamentarė reikalavo išsamių tyrimų ES šalyse, taip pat griežtesnės demokratinės saugumo tarnybų kontrolės, nes „kitaip negalime būti užtikrinti, kad rytoj patys netapsime kankinimų aukomis".
Europos konservatorių ir reformistų atstovas iš Belgijos Mark Demesmaeker kvietė rasti tinkamą pusiausvyrą tarp asmens laisvės ir poreikio apsaugoti visuomenę. Pažymėjęs, kad ES prarado didelę dalį piliečių pasitikėjimo nekritiškai dalyvaudama CŽV operacijose, EP narys ragino jį atkurti.
Demokratija skiriasi nuo diktatūros tuo, kad joje nėra nebaudžiamumo, o kaltieji atsako už savo veiksmus, teigė Liberalų ir demokratų aljanso atstovė iš Nyderlandų Sophia In 't Veld. Ji džiaugėsi, kad Lenkija prisipažino dėl dalyvavimo CŽV operacijose, ir ragino kitas ES šalis padaryti tą patį. „Nepakanka pareiškimų. Turėjome įstatymus, bet jų buvo nesilaikoma. Turime gauti visus atsakymus, o už nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn", – kalbėjo EP narė.
„Kankinimas nesuderinamas su žmogaus orumu, jis turi būti visuotinai pasmerktas ir uždraustas", – pabrėžė Europos vieningųjų kairiųjų atstovė iš Vokietijos Cornelia Ernst. Pasak jos, už kankinimus atsakingi asmenys turi sulaukti atpildo, o Gvantanamo kalėjimas turi būti uždarytas visam laikui.
Žaliųjų atstovė iš Prancūzijos Eva Joly ragino neaukoti žmogaus teisių dėl kovos su terorizmu ir „sukurti tikrą tarptautinį teisingumą". Pasako jos, ES ir jos narės turi prisiimti visą atsakomybę ir nuteisti asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimų. Europarlamentarė siūlė pritaikyti ES sankcijas toms jos narėms, kurios iki galo neištyrė šio klausimo. Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovė iš Italijos Laura Ferrara taip pat ragino skaidriai ištirti visus įtarimus ir nuteisti prie kankinimo prisidėjusius asmenis.
Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti EP narė iš Vengrijos Krisztina Morvai klausė, kodėl ES siekia taip artimai draugauti su JAV, paminėjusi rengiamą ES laisvosios prekybos susitarimą su šia šalimi. Jos nuomone, „tai priartina Europą prie naujo šaltojo, o potencialiai – ir tikro karo su Rusija", todėl reikėtų „pasirinkti geresnį draugą".