Lietuvos politinis elitas vis dar negali atsikratyti KGB šešėlio. LLRA-KŠS nuosekliai pasisako už liustraciją

2021-03-19, 12:54
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Valdžioje trūksta politinės valios baigti liustracijos procesą Valdžioje trūksta politinės valios baigti liustracijos procesą

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nuosekliai vykdomi veiksmai siekiant surengti visuotinę mūsų šalies viešojo, o ypač – politinio gyvenimo liustraciją, kuri užtikrintų sąžiningesnės ir suverenesnės valstybės funkcionavimą, ir toliau susiduria su agresyviu kai kurių Lietuvos Seimo narių priešinimusi.

Šių metų vasario 24 d. LLRA-KŠS įregistravo Liustracijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma baigti liustracijos procesą ir nuo 2021 metų gruodžio 31 d. paviešinti informaciją apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Š. m. kovo 17 dieną LLRA-KŠS pataisų projektas buvo nagrinėjamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriame daugumą turi dabartinės valdančiosios konservatorių ir liberalų koalicijos atstovai.

Liustracija būtina

„Deja, įslaptinti asmenys vis dar gali būti šantažuojami svetimų valstybių specialiųjų tarnybų ar asmenų, turinčių jų personalines bylas ir verčiami daryti tam tikrus Lietuvai žalingus veiksmus, ką, beje, patvirtino Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. Liustracija būtina. Buvusių specialiųjų tarnybų bendradarbių išslaptinimas apsaugos juos nuo šantažo, o tai savo ruožtu padidins šalies saugumą. Be to, atmosfera bus išvalyta nuo politikams metamų įtarimų“, – būtinybę priimti pataisas argumentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, LLRA-KŠS atstovaujantis parlamentaras Česlav Olševski.

Jis pabrėžė, kad Liustracijos įstatymo pataisų projektas nėra restrukcinio pobūdžio ir nenumato jokios buvusių slaptų bendradarbių atsakomybės – nei baudžiamosios, nei net moralinės. Kalbama vien apie jų išslaptinimą. Parlamentaras priminė, kad 1999 metų Liustracijos įstatymas nebuvo nustatęs buvusių KGB bendradarbių duomenų įslaptinimo termino, šis terminas (75 metai) įvestas tik 2015 metais priimtu įstatymu. „Ar tai buvo sąžiningas sprendimas, ar įvyko valstybės išdavystė? To reikėtų paklausti tremtinių ir KGB represuotų asmenų. Tai visuomenė turėtų spręsti, kas turi būti išteisintas, o kas neturi teisės užimti svarbių valstybės postų“, – pabrėžė Č. Olševski.

Liustracijos įstatymo pataisų projekto iniciatorius priminė komiteto nariams, kad už visų buvusių KGB bendradarbių pavardžių paviešinimą pasisakydavo, be kita ko, ir daug aukščiausių valstybės pareigūnų, tarp jų – buvusi Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė (beje, būtent konservatorių partija pirmauja ribodama gyventojams informaciją apie KGB bendradarbius) ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji yra pasakiusi, kad trūksta politinės valios kuo skubiau baigti liustracijos procesą.

Elitas negali atsikratyti  KGB šešėlio

Parlamentaras Č. Olševski mano, kad visuotinė liustracija turi prasmę jau vien dėl to, kad būtų sąžiningai atsiskaityta su savo valstybės istorija ir to būtent reikia siekti.

Komiteto narė, „valstietė“ Agnė Širinskienė pabrėžė, kad liustraciją reikėjo surengti vos tik atgavus nepriklausomybę ir dabar mes, kaip valstybė, būtume buvę visiškai kitoje vietoje.

Komiteto narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas, nors, kaip sako, pats yra kilęs iš buvusios SSRS specialiųjų tarnybų represuotos šeimos ir sutiko su dauguma Č. Olševskio pateiktų argumentų, balsavo prieš pataisas – sekdamas savo kolegų socialdemokratų pavyzdžiu, kurių dauguma per balsavimus plenarinių posėdžių metu stoja buvusių KGB bendradarbių pusėn ir gina jų interesus.

Komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras pabrėžė, kad liustracija Lietuvoje neįvyko, nors, kaip pats ne kartą teigė, ji turėjo būti surengta dar dešimtajame dešimtmetyje. „Tačiau galiausiai neįvyko“, – apibendrino politikas ir pridūrė: „Daug valstybių surengė liustraciją ir dabar neturi tokių problemų (...). Kai ką žinau, tačiau negaliu to viešai sakyti. Yra kažkas, kas to [agentų išslaptinimo – red.] bijojo“, – sakė S. Šedbaras, ir nepaisydamas savo pasakytų žodžių, balsavo prieš pataisas, kurios įneštų skaidrumo į mūsų šalies viešąjį gyvenimą.

Visuomenė privalo  žinoti

LLRA-KŠS jau ne vienus metus siekia, kad būtų išslaptinti buvę SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbiai. LLRA-KŠS frakcija nuosekliai teikė Liustracijos įstatymo pataisas 2017 ir 2018 metais, tačiau kiekvieną kartą pataisų projektai būdavo blokuojami ir atmetami.

Dabartinį pataisų projektą š. m. vasario 24 dieną Seime įregistravo LLRA-KŠS parlamentarai Č. Olševski, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič. Pagal įstatymų priėmimo procedūrą dokumentas, apsvarsčius jį Teisės ir teisėtvarkos komitete, bus pateiktas Seimo plenarinėje sesijoje.

2018 metų pirmoje pusėje savaitraštyje „Respublika“ buvo paskelbtas vadinamasis „Tomkaus sąrašas“ (asmenų, galimai bendradarbiavusių su KGB), kuriame buvo daug su Lietuvos viešuoju gyvenimu susijusių asmenų, tarp jų – politikų, verslininkių ir vadinamųjų veikėjų. Deja, šiame gėdos sąraše buvo ir lenkiška pavardė. Ta – ietuvos lenku prisistatantis Česlav Okinčic, radijo stoties „Znad Wilii“ (ZW) savininkas. Faktas, jog „Tomkaus sąraše“ figūruoja Okinčico pavardė (savo portale zw.lt jis jau kurį laiką nevykusiai bandė neigti sklaidančią informaciją apie jį), lenkų bendruomenėje nesukėlė nei didesnės nuostabos, nei buvo staigmena.

Lenkų bendruomenėje jau seniai manoma, kad dažniausiai liustracijai priešinasi  į bendradarbiavimą su KGB įsipainioję veikėjai. Dera pabrėžti, kad vienas pagrindinių ZW komentatorių Zbignev Balcevič, buvęs dienraščio „Czerwony Sztandar“ redaktorius ir, kaip skelbia spauda, TSRS specialiųjų tarnybų koordinatorius Vilniuje, aštriai kritikuodavo LLRA-KŠS siekį surengti visuotinę liustraciją Lietuvoje.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24