Dabartiniame parlamente nėra demokratijos, o teikiamiems projektams sukuriami dirbtiniai barjerai

Rita Tamašunienė apgailestavo, kad šiuo metu daugumą Seime turintys konservatorių ir liberalų partijų valdančioji samplaika bando pažaboti demokratinius procesus parlamente manipuliuojant procedūromis.

„Seimo nariams, norintiems pateikti projektą, dirbtinai sukuriami barjerai. Dabartinė dauguma praktikuoja tokį mechanizmą“- sako parlamentarė ir pateikia pavyzdį, kuomet teisės departamentas parašo ilgą išvadą neva dėl Seimo narių pateiktų projektų prieštaravimo konstitucijai, o teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio balsų daugumą savo rankose laiko savo politinę valią kitiems bandantys primesti valdančiųjų atstovai – nubalsuoja kad projektas neatitinka konstituciją.

Tamašunienė turinti ilgametę tarnavimo tautai parlamente patirtį sakė, neprisimenanti tokių akiplėšiškų kovos su opoziciją būdų.

„Taip dar nėra buvę, kad visi projektai būtų pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai ir sugultų stalčiuje“, – sakė parlamentarė R. Tamašunienė ir pridūrė: „Šioje kadencijoje taip blogai dar nėra buvę, štai tiek yra demokratijos dabartiniame parlamente“.

Politikai sakė sieksiantys pakeisti nusistovėjusią ydingą praktiką: „Nesutinkame su tokia įsigaliojusia teisėkūros tvarka, nesutinkame, kad Seimo narys būtų apribojamas ir jam būtų neleidžiama pateikti įstatymų projektų“, – kalbėjo R. Tamašunienė iš LLRA-KŠS.

Rita Tamašunienė: "Visiems turi būti užtikrintos vienodos teisės, taip pat tautinėms mažumoms“

„Norime pristatyti savo darbus visuomenei, taip pat mus rinkusiems rinkėjams, kurie mus įpareigojo jiems atstovauti Seime. Tai, ką deklaravome eidami į Seimą, turėtume ir registruoti, ir pristatyti plačiai“, – pabrėžė parlamentarė, priminusi, kad Seimo nariai iš LLRA-KŠS užregistravo eilę įstatymų projektų, reglamentuojančių rinkimus, siekdami didesnės piliečių įtraukties, skaidrumo ir gyventojų informavimo.

„Kiekvieną įstatymo projektą sudarė dvi dalys: viena, liečianti visus rinkėjus, kita – tautinių mažumų interesus ir jų informavimą. Vienu iš tokių projektų siekiama sudaryti galimybę dalyvauti LRT organizuojamuose forumuose, diskusijose, debatuose. Kodėl tai darėme? Ogi dalyvaudami matėme, kad tam tikros partijos ar koalicijos buvo išeliminuojamos iš diskusijų. Nemanome, kad tai yra teisingas paskirstymas. Visiems turi būti užtikrintos vienodos teisės. Kita pasiūlymo dalis buvo skirta numatyti laidas tautinių mažumų kalbomis. Sulaukėme aibės pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai ir netgi įžvelgta priešprieša su valstybine kalba“, – sunkumus įregistruojant teisės aktų projektus detalizavo parlamentarė.

Turi būti užtikrintas proporcingas rinkėjų atstovavimas Seime

„Gerbiamieji, niekas nesako, kad [viskas turi vykti – red.] nevalstybine kalba. Kas dalyvauja rinkimuose be valstybinės kalbos? Tai neįmanoma, neprotinga ir neracionalu, bet taip pat svarbu siekti, kad visuomenės dalis būtų tinkamai informuota jai suprantama kalba. Projektas galiausiai buvo numarintas“, – įvertino R. Tamašunienė, tačiau patikino, kad Seimo nariai iš LLRA-KŠS nenuleis rankų ir užregistruos naują, pakoreguotą projektą. „Nes iš to laimi mūsų visuomenė, mūsų demokratija“, – įvertino politikė.

Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio ir Beatos Petkevič teikiamo Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti visų rinkėjų proporcingas atstovavimas Seime.

Paskutinių 2020 metų Seimo rinkimų duomenys rodo, kad net virš 230 tūkst. rinkimuose savo valią išreiškusių rinkėjų (t. y. 20 proc. balsų atiduotų daugiamandatėje rinkimų apygardoje) atidavę savo balsus už partijas neperžengusias 5 proc. nustatytą rinkimų barjerą (tokių buvo net 11 Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų) buvo savotiškai apgauti – jų išreikštą politinę valią Lietuvos rinkimų sistema ignoravo – beveik ketvirtis milijono balsavusių Lietuvos piliečių balsas nebuvo išgirstas – jų rinktos partijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą nepateko. Lyg šios įstatyminės manipuliacijos būtų maža, visi minietieji 20 proc. rinkėjų balsų buvo priskirti  didesnėms partijoms, daugiausia konservatoriams ir liberalams. T.y. rinkimų sistema yra taip sukonstruota: balsuoji už vieną partiją, o Seimo mandatai priskiriami kitai...

ESBO rekomendacijas nedelsiant turi svarstyti Lietuvos parlamentas

R. Tamašunienė pabrėžė, kad kitose valstybėse taikoma geroji praktika, kuri užtikrina tautinių mažumų atstovams patiekimą ir į savivaldą, ir parlamentą. „Norėjome diskusijos šiuo klausimu ir mūsų parlamente, bet, deja, pas mus ji baigėsi komitete“, – apgailestavo parlamentarė.

Č. Olševski priminė, kad ESBO dar po 2016 m. Seimo rinkimų parengė ataskaitą, kurioje nurodė, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų partijoms. „Po ankstesnių Seimo rinkimų buvo priimta nemažai teisės aktų pakeitimų, esant plačiai politinei paramai, įgyvendinusių kelias ankstesnes ESBO rekomendacijas, pvz., dėl rinkimų apygardų ribų nustatymo, kampanijų finansavimo, skundų svarstymo terminų ir kt., bet rekomendacijos dėl slenksčio tautinių mažumų partijoms dar neįgyvendintos. 5 proc. barjeras tautinių mažumų organizacijoms 1990–1996 m. nebuvo taikomas. Tautinės mažumos sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl jų atstovų skaičius turėtų atitikti proporcijas ir Seime“, – sakė Seimo narys.

Parlamentaras pranešė, kad Teisės departamentas nurodė, jog nustačius tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašui žemesnį patekimo į Seimą barjerą, jiems gali būti sudarytos žymiai palankesnės sąlygos gauti Seimo nario mandatą nei kitų partijų kandidatų sąrašams. „Projektu siekiama kaip tik didinti politinių jėgų atstovavimą, paskatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą, sudaryti sąlygas mažesnėms partijoms turėti savo atstovų Seime“, – sakė politikas.

ESBO: būtina didinti informacijos rinkėjams ir rinkiminės medžiagos mažumų kalbomis apimtis

Č. Olševski priminė, kad šios kadencijos LLRA-KŠS Seimo nariai siekia taip pat, kad rinkimų agitacijai skirtos laidos per radiją, televiziją ir interneto portalus, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, buvo organizuojamos ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų kalbomis. Nurodė, kad ir ESBO pateikė Lietuvai rekomendaciją didinti informacijos rinkėjams ir rinkiminės medžiagos mažumų kalbomis apimtis.

Teisės departamentas įžvelgė projektų galimų prieštaravimų Konstitucijai, tačiau Č. Olševski priminė, kad pagrindinis šalies įstatymas „turi ir kitus straipsnius, kurie gina tautinių mažumų teises“. „Mūsų siūlomi įstatymų projektai yra labai svarbūs, reikalingi ir neprieštarauja teisinės valstybės principui, įtvirtintam Konstitucijoje“, – sako manąs Seimo narys.

R. Tamašunienė pabrėžė, kad Teisės departamento išvada yra labai tendencinga, o „dauguma, ateidama į Seimą ir vyriausybę ir užimdama postus, deklaravo visai kitokias vertybes. Tikrai jų nematome. Net neleidžiama pateikti Seimui projektų. Tai yra neleistina. Esame išrinkti žmonių, gavome pasitikėjimo mandatą, tad privalome ir norime įgyvendinti tai, su kuo atėjome į svarbiausią valstybės instituciją“, - sakė politikė.

Liustracijos nebuvimas silpnina mūsų valstybę ir veikia prieš šalies piliečius

Pasak Česlavo Olševskio LLRA-KŠS nuosekliai vykdomi veiksmai siekiant surengti visuotinę mūsų šalies viešojo, o ypač – politinio gyvenimo liustraciją susiduria su agresyviu kai kurių Lietuvos Seimo narių priešinimusi.

Pasak parlamentaro neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol kelia problemų ir valstybei, ir piliečiams. Mat buvę bendradarbiai gali būti šantažuojami ir jais gali naudotis tie, kurie turi prieigą prie slaptųjų dokumentų.

„Deja, įslaptinti asmenys vis dar gali būti šantažuojami svetimų valstybių specialiųjų tarnybų ar asmenų, turinčių jų personalines bylas ir verčiami daryti tam tikrus Lietuvai žalingus veiksmus, ką, beje, patvirtino Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. Liustracija būtina. Buvusių specialiųjų tarnybų bendradarbių išslaptinimas apsaugos juos nuo šantažo, o tai savo ruožtu padidins šalies saugumą. Be to, atmosfera bus išvalyta nuo politikams metamų įtarimų“, – sakė Česlav Olševski.

Parlamentaras Č. Olševski neabejoja, kad visuotinė liustracija turi prasmę jau vien dėl to, kad būtų sąžiningai atsiskaityta su savo valstybės istorija ir to būtent reikia siekti.

R. Tamašunienė ir Č. Olševski taip pat patikino, kad toliau sieks, kad mūsų šalyje liustracija būtų įvykdyta. „Sieksime, kad liustracija būtų įvykdyta“, - pareiškė R. Tamašunienė.