Intrigos 2014 metų rinkimuose prideda dar ir tai, kad nuo to, kuri politinė jėga surinks daugiausia balsų, priklausys, kas bus pasiūlytas į kitos svarbios Europos Sąjungos institucijos - Europos Komisijos - pirmininkus. Taip siekiama sustiprinti demokratiją ES lygiu. Tai reiškia, kad tiesiogiai rinkdami Europos Parlamento narius, rinkėjai per juos atiduos ES valdžios vairą tiems politikams, kuriais labiausiai pasitiki.

Kandidatai į likusias Europos Komisijos narių pareigybes taip pat turės pereiti griežtą europarlamentarų patikrą. Europos Parlamentas ne kartą yra atmetęs jam pristatytus nekvalifikuotus ar susikompromitavusius kandidatus, teigiama EP biuro Lietuvoje pranešime spaudai.

Šiemet visoje Europoje renkame 751 europarlamentarą. Kiekviena ES valstybė renka pagal gyventojų kiekį proporciškai nustatomą europarlamentarų skaičių. Daugiau gyventojų turinčioms šalims skiriama daugiau vietų nei mažesnėms šalims.

Kiekvienai šaliai tenka mažiausiai šeši mandatai - tiek atstovų deleguoja Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos rinkėjai. Daugiausia europarlamentarų - 96 - renka Vokietija.

Lietuvai naujajame Parlamente tenka 11 vietų. 2004 m. Lietuva rinko 13, 2009 m. - 12 europarlamentarų. Šio skaičiaus sumažėjimas siejamas su Kroatijos priėmimu į ES ir gyventojų skaičiaus pasikeitimais.

Rinkdami europarlamentarus Lietuvoje, rinksimės ne tik iš vienos ar kitos politinės partijos, bet ir galėsime atiduoti balsą už konkretų tos partijos politiką. Panaši - atvirojo kandidatų sąrašo - sistema naudojama 18 iš 28 ES šalių.

Tuo tarpu 8 kitose šalyse naudojama uždarojo sąrašo sistema: jose politikų reitingavimas vyksta partijų viduje, o rinkimuose piliečiai balsuoja tik už patvirtintą partijos narių sąrašą. Dar dvi šalys - Airija ir Malta - taiko vadinamąją perkeliamojo balso sistemą, kai iškart balsuojama už asmenis.

Teisės aktai nedraudžia ES piliečiui kandidatuoti į Europos Parlamentą bet kurioje ES šalyje. Tokią galimybę svarstė buvęs Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi), mat balotiruotis Italijoje jam neleidžia galiojantis teismo nuosprendis.

Nors ES teisės aktai įpareigoja taikyti proporcinę rinkimų sistemą ir ne didesnį nei 5 proc. rinkimų slenkstį, Europos Parlamento rinkimai rengiami pagal atskirų valstybių įstatymus ir tradicijas.

Kiekviena ES valstybė pati nusprendžia, kurią dieną per rinkimams skirtą keturių dienų laikotarpį - 2014 m. gegužės 22-25 d. - jos piliečiai eis balsuoti. Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje rinkimai tradiciškai vyksta ketvirtadieniais.

Kadangi Lietuvoje EP rinkimai vyks gegužės 25 dieną, olandai ir britai bus priversti palaukti, kol balsuosime mes, ir tik tada sužinos savo balsavimo rezultatus.

Rinkėjų balsai bus suskaičiuoti greitai, tačiau balsavimo rezultatai nebus skelbiami, kol rinkimai nesibaigs kitose ES šalyse. Lietuvoje pirmieji rezultatai, tikėtina, bus paskelbti vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį.