Savo poziciją jis motyvavo tuo, kad jam nuolat tenka bendrauti su asmenimis, galimai bendradarbiaujančiais su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

„Seime gali būti tokių asmenų, todėl, logiška, kad man nuolat tenka bendrauti su tokiais asmenimis“, - aiškino Seimo narys. „Kol nebus patvirtinta ar paneigta paviešinta informacija apie mane, neketinu susipažinti su įslaptinta informacija“, - savo poziciją dėstė parlamentaras.

Tokia yra Z. Jedinskio reakcija į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno siūlymą pašalinti jį iš NSGK komiteto.

„Trečdalis parlamentarų neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir vis tiek dalyvauja NSGK posėdžiuose. Aš irgi turiu teisę juose dalyvauti, to man Seimo statutas nedraudžia, o ir minėtą leidimą turiu“, - aiškino parlamentaras iš LLRA-KŠS frakcijos.

Seimo narys Z. Jedinskij pats svarsto, ar L. Kasčiūnas neturi ryšių su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir yra lojalus Lietuvai. Z. Jedinskis pranešė, kad LLRA-KŠS frakcija rengia Seimo rezoliucijos projektą, iškeliantį abejonę, kad L. Kasčiūnas pats gali dalyvauti veiklose, nukreiptose prieš valstybės interesus.

Z. Jedinskij apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai ir žiniasklaida „ieško tokių pigių triukų tuo metu, kai šalyje yra tiek problemų“ ir kaip gerą pavyzdį pateikė LLRA-KŠS frakcijos darbą. „Mūsų frakcija dirba savo darbą ir nuosekliai įgyvendina savo programą", - džiaugėsi parlamentaras. 

Parlamentaras informavo, kad penktadienį jis iš naujo įregistravo Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą. Banko apmokestinimo įstatymo projektas pateiktas iš naujo, nes, kaip nurodė Seimo narys, dokumentas buvo patobulintas ir plačiau išdiskutuotas.

„Mūsų partija, dar 2016 m. dalyvaudama rinkimuose, į savo socialiai orientuotą programą įtraukė siūlymus dėl nemokamų vaistų pensininkams, vaiko pinigų, Šeimos kortelės finansavimo ir t.t. Natūraliai kildavo klausimas, kokie bus finansavimo šaltiniai“, - argumentus už projekto rengimą dėstė Seimo narys.

Tais pačiais 2016 m. LLRA-KŠS pasiūlė apmokestinti bankus. Šiemet projektas buvo pakoreguotas. Vienas iš pakeitimų tikslų yra sudaryti galimybę į šalies bankų rinką ateiti naujiems žaidėjams ir tokiu būdu padidinti konkurenciją šioje srityje.

„Bankai mažiausiai prisideda prie valstybės gerovės. 2018 m. bankai Lietuvoje uždirbo 358 mln. eurų grynojo pelno, kurio trečdalis, mano žiniomis, buvo išmokėtas kaip dividendai. Bankai nesukuria jokios pridėtinės vertės, negamina jokio produkto, riboja priėjimą prie mūsų grynųjų pinigų, apmokestina visas operacijas, todėl, mano ir mūsų frakcijos manymu, tas projektas yra tinkamas ir jį reikia įgyvendinti“, - aiškino parlamentaras.