Po smurto prieš mažametį Kėdainiuose - politikų ir visuomenės dėmesys vaiko teisėms

2017-01-27, 17:11
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Po smurto prieš mažametį Kėdainiuose - politikų ir visuomenės dėmesys vaiko teisėms © BFL (Vyginto Skaraičio nuotr.)

Tragedija Kėdainiuose, kai ligoninėje mirė artimųjų žiauriai sumuštas mažametis, visuomenę ir politikus paskatino vėl atsigręžti į vaikų teisių situaciją Lietuvoje.

Penktadienį prie Seimo vyko pilietinė akcija, skirta kovai su smurtu prieš vaikus. Politikai kalba apie būtinus pokyčius vaikų teisių srityje, Seime šaukiama neeilinė sesija priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Kai kurie BNS kalbinti teisininkai teigia, jog teisinių svertų užkristi kelią smurtui prieš vaikus jau ir dabar pakanka,, tačiau stokojama valios vykdyti įstatymus.

Teisėsauga tuo tarpu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo.

Medikai: Vaikas buvo praktiškai užmuštas

Pranešimą apie tai, kad Mindaugo gatvėje Kėdainiuose esančiuose namuose sumuštas vaikas policija gavo trečiadienį 23.30 val. Atvykę medikai bei policijos pareigūnai rado sąmonės netekusį ketverių metų berniuką.

Jis buvo išvežtas į ligoninę Kėdainiuose, vėliau pervežtas į Kauno klinikas. Greitosios pagalbos medikai vaiką rado sustojusia širdimi – jis atgaivintas tik jų pastangų dėka.

Klinikų medikai sakė, kad vaiko sužalojimai buvo tokie sunkūs, jog jie nėra suderinami su gyvybe.

„Sužalojimai ypač sunkūs, sumušimai su pakraujavimu visame kūne, nugaros srityje, praktiškai visas kūnas nusėtas mėlynėmis. Stipriausiai sužalota galva, po kietaisiais galvos dangalais dešinėje pusėje išsiliejęs kraujas, smegenys patinę. Skubiai operuotas. Neurochirurgų komanda pašalino kraujo krešulius, atliko kitus reikalingus chirurginius veiksmus“, – pasakojo Kauno klinikų vaikų reanimatologas Vaidotas Gurskis.

Penktadienio rytą berniukas ligoninėje mirė.

Žiauriai sumušė, nes vaikas neištarė žodžių

Teisėsaugos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sužalojimo berniukui mirus perkvalifikuotas į nužudymą. Byloje įtarimai pareikšti vaiko mamai ir jos sugyventiniui. Turimais duomenimis, vaiką žiauriai sumušė būtent jis.

„Vyras pripažįsta patį faktą, kad buvo naudojamas smurtas ir iš esmės jis pripažįsta, kad nuo jo veiksmų galėjo įvykti mirtis“, - sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas.

Teismas penktadienį vyrą leido suimti trims mėnesiams, o vaiko mamą – savaitei.

Ikiteisminio tyrimo metu jau nustatyta, kad vaikas mušamas buvo ir anksčiau. Įtariamieji aiškino, kad pastarasis smurto protrūkis įvyko dėl netaisyklingai ištartų vaiko žodžių.

„Aiškinimas toks, kad berniukas buvo mokomas skaičių ir nesugebėjo kai kurių skaičių ištarti. Tokia buvo pradžia“, - pasakojo prokuroras.

Vaikas kurį laiką buvo paliktas vienas su mamos sugyventiniu, todėl nėra tiksliai žinoma, kaip ilgai buvo smurtaujama prieš berniuką. Tačiau nustatyta, kad jis muštas įvairiais daiktais. Vėliau tėvai delsė dėl vaiko būklės kreiptis į medikus, nes teigė nesupratę, kokia iš tikrųjų sunki yra jo sveikata, ir tikėjosi, kad jis pasveiks namuose.

Į medikų globą mažametis pateko dėl smegenų traumos pradėjus trikti jo gyvybinėms funkcijoms.

Visuomenė akcijomis ragina kovoti su smurtu

Ši tragedija sulaukė atgarsio visuomenėje: įvairiuose Lietuvos miestuose vyko pilietinės akcijos, kurių metu žmonės rinkosi uždegti žvakučių ir taip išreikšti savo rūpestį smurtu prieš vaikus.

Penktadienį tokia akcija surengta ir prie Seimo: prie užrašo „Lietuvos Respublikos Seimas“ padėtas plakatas, raginantis stabdyti vaikų genocidą, ir uždegta keli šimtai žvakučių.

Kėdainių gyventojai taip pat ruošiasi mitingui, kurio metu reikalaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistų atsakomybės.

Mieste apsilankęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paragino savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėją Vilimą Jucevičiūtę atsistatydinti. Kėdainių meras Saulius Grinkevičius dėl jos likimo pareigose žada spręsti pasibaigus tarnybiniam patikrinimui.
Politikai skuba priimti pataisas

Tuo metu į nelaimę reaguodamas Seimas rengia neeilinę sesiją, kurios metu priims Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės teigimu, nors parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos surinkti parašus dėl neeilinės sesijos, paprasčiau tai būtų padaryti Seimo valdybos sprendimu.

„Yra Seimo narių iniciatyva ir aš ją labai vertinu, ir kolegas, kurie pasirašys, taip pat, bet reikia surinkti 47 Seimo narių parašus. Manau, kad valdyba, kuri rinksis trečiadienį, tikrai pritars siūlymui šaukti neeilinę sesiją ir taip bus paprasčiau – valdybos kvietimu“, – sakė R.Baškienė.

Kuo greičiau priimti pataisas parlamentarus paragino ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Yra ne tik pataisos, dėl kurių dabar kritikuojamas Seimas. Yra šių metų pradžioje prezidentės pateiktos pataisos, kurios be viso kito įpareigoja Vaikų teisių apsaugos tarnybas reaguoti operatyviai ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perkelti vaiką gyventi į saugią aplinką. Jas taip pat būtina priimti ypatingos skubos tvarka“, - sakė premjeras.

Ekspertai: užtenka Baudžiamojo kodekso

Tuo metu kai kurie teisininkai sako, kad teisinių priemonių apsaugoti vaikus nuo smurto pakanka ir dabar.

„Apsaugoti vaikams priemonių ir dabar yra pakankamai, jeigu tik būtų valios tą spręsti. Mes turime Baudžiamąjį kodeksą, kuriame yra aiškiai numatytos nusikaltimų sudėtys ir net yra nustatytas kvalifikuojantis požymis, jog auka yra mažametis asmuo“, – BNS penktadienį sakė ekspertas iš Lietuvos teisės instituto Petras Ragauskas.

Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ne tik už sunkius sveikatos sutrikdymus, bet ir už nedidelius sužeidimus: „Reikia vienintelio dalyko, kad teisėsaugos institucijos realiame gyvenime tuos straipsnius, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, taikytų“.
„Baudžiamasis kodeksas sako, kad niekieno atžvilgiu negalima naudoti fizinio smurto – nei savo vaikų, nei kitų asmenų atžvilgiu“, – kalbėjo P.Ragauskas.

„Man tos iniciatyvos yra panašios į mitą, į bandymą ieškoti pakankamai aiškioje vietoje atsiprašymų ar pabandymų įrodyti, kad reikėtų dar kokių nors įrankių spręsti šiai problemai“, – pridūrė jis.

Siūlo centralizuoti vaiko teisių apsaugą

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad siekiant tokių tragedijų išvengti ateityje, būtina centralizuoti vaiko teisių apsaugą.

„Iš tikrųjų Vaiko teisių skyrius priima sprendimus pats savarankiškai. Ministerija, kuri yra vykdomojoje valdžioje ir nustato tvarką, šiandien vadovauja rekomendacijomis“, - sakė E.Žiobienė.

Jos teigimu, Seime iki šiol nebuvo valios priimti tokį sprendimą. Pareigūnė pabrėžė, kad dabar ministerija vaiko teisių skyriams vadovauja tik rekomendacijomis.

Šią problemą kėlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji priminė, kad apie poreikį centralizuoti vaiko teisių apsaugą kalbėta jau prieš metus, kai Kėdainių rajone, Saviečiuose, tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus.

„Kas išdrįs priimti greitai sprendimus, kada vaikas turėtų būti perkeltas į saugesnę aplinką? Tikrai patirtis daugelio valstybių rodo, kad tai gali greitai, operatyviai ir nešališkai padaryti centralizuota institucija“, - sakė šalies vadovė.

Teisėsauga peržiūri nutrauktus tyrimus dėl smurto

Ši tragedija privertė teisėsaugos institucijas peržiūrėti ankstesnius sprendimus dėl smurto prieš vaikus: paaiškėjus, kad smurtas prieš šį vaiką tirtas ir anksčiau, prokuratūra atnaujino tyrimą bei ruošiasi patikrinti kitus panašius atvejus, kai tyrimai dėl smurto prieš mažamečius buvo nutraukti.

Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mirtinai sumuštą berniuką buvo pradėtas ir pernai. Kėdainių prokuroras nusprendė nesant pakankamai duomenų tyrimą nutraukti.

Po įvykusios nelaimės prokuratūra nutarė atnaujinti anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir toliau tirti apjungus su tyrimu dėl vaiko nužudymo.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu taip pat pradedamas tarnybinis patikrinimas, kodėl ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas. Kėdainių skyriuje pradedamas kompleksinis viso skyriaus veiklos patikrinimas.

Generalinės prokuratūros vadovybė taip pat priėmė sprendimą nedelsiant patikrinti visus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienį pareiškė, kad būtų atliekamas ne tik patikrinimas, bet ir ikiteisminis tyrimas.

„Kad įsivertintų savo neveikimą, aš prašau generalinio prokuroro, (...) mes galime tiktai paprašyti, kad dėl šito fakto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ne dėl nužudymo, bet dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo“, - žurnalistams penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sakė S.Skvernelis.

Skriaudžiamų vaikų tragedijos visuomenę sukrėtė jau ne kartą

Visuomenę, šalies politikus artimųjų skriaudžiamų vaikų tragedijos ne kartą buvo sukrėtusios ir 2016 - aisiais.

Pernai Sausio 2 dieną Kėdainių rajone, Saviečių kaime abu savo vaikus į šulinį įmetė tėvas. Vaikai žuvo sušalę ir paskendę. Teismas pernai metų pabaigoje pripažino vaikus į šulinį įmetusį vyrą nepakaltinamu, jam paskirtas priverstinis gydymas.

Vasario 10 dieną Šakių rajone motina taip pat įmetė savo mažametį sūnų į šulinį. Jis buvo išgelbėtas kaimyno. Motina šiuo metu teisiama.

Kovo 14 dieną per gaisrą Rokiškyje žuvo dvi mergaitės. Gaisras kilo po dujų nutekėjimo, ten pat gyvenusiam vyrui bandant prisidegti cigaretę. Nelaimės metu vyras ir jo sugyventinė buvo neblaivūs.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24