„Pabėgėliai anksčiau naudojo Lietuvą kaip tramplyną, kad paskui ieškotųsi vietos kitose ES valstybėse. Šiandien to nėra. Jeigu papuola į ES valstybę, gali laisvai judėti, išvykti 3 mėn.

Taip kad Lietuvoje apsistoja tie žmonės, kuriems patraukli Lietuva ir kurie nori Lietuvoj gyventi“, – sako Vytautas Beišinas, Pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Šiuo metu Rukloje daugiausiai gyvena pabėgėlių iš Čečėnijos ir Afganistano. Keli atvykėliai – iš Nepalo, Tadžikistano ir Pakistano.

„Lietuvoj aš atradau savo antruosius namus, bet ilgesys artimųjų, tėvynės išlieka“, – teigia pabėgėlė iš Čečėnijos Gubani Alkhasxova.

Nuo 1997-ųjų Lietuvoje prieglobstį gavo 808 pabėgėliai. Pernai jo prašė 373. Vienas pagal 1951-ųjų konvenciją buvo pripažintas pabėgėliu – jam suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, dar 14-ai žmonių buvo leista mūsų šalyje gyventi vienerius metus.

Iš viso pasaulyje gyvena daugiau kaip 43 milijonai žmonių, kurie buvo priversti išvykti iš savo namų. Pasak statistikų, priežastys, verčiančios palikti tėvynę ir ieškoti prieglobsčio svetur, nėra ekonominės – tai persekiojimų ir nesaugumo savo šalyje pasekmė.

Loreta Mačiulienė

LTV „Šiandien“